Nuo šiol konsultuotis dėl odos vėžio galima ir internetu

Vidutiniškai vienas žmogus per dieną Lietuvoje sužino, kad serga melanoma – agresyviausia odos vėžio forma. Mūsų šalyje kasmet vidutiniškai nustatoma apie 350 naujų šio vėžio atvejų. Du trečdaliai sergančiųjų – moterys. Lyginant su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvoje sergamumas šia onkologine liga yra nedidelis, tačiau susirgusių skaičius vis didėja.

Reklama

Per pastaruosius 3 dešimtmečius melanomos paplitimas pasaulyje išaugo daugiau nei dvigubai. Europos valstybėse ji dažniausiai diagnozuojama Skandinavijos šalių gyventojams, mažiausiai – Viduržemio jūros regiono šalyse.

Odos melanoma – agresyviausia odos vėžio forma. Nors ji sudaro vos iki 5 proc. visų odos vėžio atvejų, tačiau mirtys nuo odos melanomos sudaro daugiau nei 70 proc. mirčių nuo visų odos navikų. Kai kuriose šalyse odos melanoma yra pagrindinė mirties priežastis nuo vėžio jaunų, 25-29 metų amžiaus, žmonių grupėje. 30-35 metų amžiaus moterų grupėje tai antras pagal dažnumą mirtį sukeliantis vėžys po krūties vėžio.

Nustačius odos melanomą ankstyvoje ligos stadijoje, jai išgydyti užtenka nesudėtingos operacijos. Pirmoje stadijoje ši liga išgydoma 97 proc. susirgusiųjų, antroje – 60–70 proc., trečioje – 30–60 proc. Pasak Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovės prof. Matildos Bylaitės-Bučinskienės, odos pakitimus galima pastebėti atidžiai apžiūrint savo odą. Deja, žmonės Lietuvoje žiūrėdami į savo odą, dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus. Dėl šios priežasties ir raginame, aptikus ką nors įtartino, imtis veiksmų – kreiptis į gydytoją dermatologą. Reguliariai lankytis pas medikus, kad jie apžiūrėtų įtarimą keliančius apgamus, rekomenduojama nuo 35 metų. Tai daryti reikėtų bent kas dvejus metus, o patiems apsižiūrėti – kartą per mėnesį.

Nuo šiol neturintys galimybių apsilankyti pas gydytoją, pradžioje gali pasikonsultuoti su dermatovenerologu internetu, apsilankius asociacijos Onkologija.lt sukurtame interneto tinklalapyje www.gyvenkbebaimes.lt. Visi, turintys apgamų ir dėl jų nerimaujantys, galės nufotografuoti apgamą, o jo nuotrauką įkelti į interneto svetainę, tuomet atsakyti į anketos klausimus, pažymėti kūno vietą, ant kurios yra apgamas, ir laukti gydytojos atsakymo elektroniniu paštu. Tačiau ši patikra jokiu būdu neatstoja profesionalios gydytojo konsultacijos, bet kokius įtartinus darinius reikia parodyti medikams.

„Ar daug lietuvių konsultuosis elektroniniu būdu, sunku prognozuoti, tačiau šiandien daugelis naudojasi išmaniosiomis technologijomis, internetu, todėl tikiuosi, kad paslauga bus populiari ir žmonės tikrinsis. Žinoma, ši elektroninė konsultacija neatstoja tikros gydytojo konsultacijos, nes vertinti tik tai, ką matai nuotraukoje – sudėtinga“, - sako prof. M. Bylaitė-Bučinskienė.