Nuo salmoneliozės apsaugos tinkamas maisto apdorojimas ir laikymas

2012-04-05 15:16:27

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras sveikina visus Lietuvos gyventojus su artėjančiomis Šv.Velykomis ir nori atkreipti dėmesį, kad išradingai nuspalvinti margučiai bei kitas šventinio stalo maistas būtų paruoštas saugiai ir netaptų apsinuodijimo priežastimi. Viena dažniausių maistu plintančių infekcijų – salmoneliozė, kuria dažniausiai užsikrečiama vartojant kiaušinius, vištieną ir jų produktus, mišraines, salotas.

Reklama

Kiekvienais metais mūsų šalyje užregistruojama nuo 2 iki 3 tūkst. susirgimų salmonelioze atvejų. Apie 80 proc. susirgusiųjų asmenų kasmet gydomi ligoninėse. Dėl salmonelių – ligą sukeliančių bakterijų – savybių greitai daugintis maiste bei gaminti toksiną dažnai tuo pačiu vartotu maistu gali apsinuodyti visa šeima ar grupė žmonių. 2011 m. kilo 67 salmoneliozės protrūkiai, iš kurių 67% atvejų kilo šeimose. Kasmet daugiausia šios infekcijos atvejų taip pat ir protrūkių registruojama gegužės – spalio mėnesiais.

Infekcinę žarnyno ligą salmoneliozę sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 valandų po užsikrėtimo. Ligos sunkumas priklauso nuo prarytų bakterijų kiekio, asmens amžiaus, kitų sveikatos problemų. Sunkiau serga kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės bei asmenys su silpnesne imunine sistema.

Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Ligą sukeliančios bakterijos pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių.

Salmoneliozės epidemiologinės priežiūros duomenų analizė rodo, kad dažniausios šios ligos priežastys yra netinkamas šiluminis maisto apdorojimas, netinkamas jo laikymas bei kryžminis maisto užterštumas tvarkymo vietose. Į maistą salmonelės taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.

Salmoneliozės profilaktikai vakcinos nėra. Kad būtų sumažinta užsikrėtimo salmonelioze bei kitomis maistu plintančiomis infekcijomis rizika, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pataria įsiminti penkias pagrindines maisto tvarkymo taisykles:

Laikykitės švaros

Plaukite rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa;

plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir prieš valgį;

pagaminę maistą, išplaukite ir dezinfekuokite visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, naudotus maisto ruošimui.

Atskirkite žaliavą nuo vartoti paruošto maisto

Laikykite atskirai žalią mėsą, paukštieną, žuvį nuo kitų maisto produktų;

Žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudokite atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplaukite vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinkite;

Šaldytuve laikykite maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava.

Gerai termiškai apdorokite

Gerai išvirkite ar iškepkite

Reklama

gyvūninį maistą: mėsą, vištieną, kiaušinius, žuvį;

Iš šių produktų gaminami patiekalai turi būti pakaitinami iki ne žemesnės nei 70 laipsnių temperatūros;

Gerai paruoštos mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas;

Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.

Tinkamai laikykite maistą

Nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas;

Nedelsdami atvėsinkite nesuvartotą ar greitai gendantį maistą;

Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros;