Vasaros metu, kai saulės išsiilgę mėgaujamės kaitra paplūdimyje, dažnai pamirštame deramai saugotis ir, nudegę odą, vėliau gydome ir prižiūrime įvairiomis liaudiškomis priemonėmis. Taip galime prisidaryti dar daugiau bėdos.
„Camelia“ konsultantė Asta Balkytė pastebi, kad populiariausi buitiniai metodai nudegus nuo saulės – odos tepimas grietine, medumi, kefyru ar natūraliu jogurtu. Taip pat naudojami agurkų griežinėliai, žalios arbatos maišeliai, kuriais norima sudrėkinti ir atvėsinti sudirgimus. Vis dėlto šie būdai didina infekcijos ir alerginės reakcijos riziką, ypač jei oda smarkiai pažeista. Šiais laikais prekybos vietos gausios dermatologiškai patikrintų, efektyvių ir žymiai saugesnių kosmetikos bei medicinos priemonių, skirtų naudoti būtent po deginimosi saulėje.
Pirmiausiai – paviršinė pagalba odai
Populiariausia ir efektyviausia pirmoji pagalba nudegus – įvairios odos pažeidimams skirtos putos su veikliąja medžiaga pantenoliu. Putos regeneruoja odą, padeda sumažinti raudonį ir dirglumą, skatina greitesnį gijimą. Šis metodas patogus, nes purškiant putas kūno neliečiame rankomis, taip mažiau erzinama sudirginta oda.
„Didelė klaida nudegimų gydymui rinktis aliejus ar aliejinius tepalus. Po nudegimo odai reikia drėgmės, o aliejus ant jos uždeda riebalinę plėvelę, taip sulaikydamas karštį odoje ir sudarydamas palankią terpę daugintis bakterijoms, ypač, jei pažeidimas yra gilesnis“, – akcentuoja konsultantė.
Norint greitai ir efektyviai padėti savo odai, reikėtų rinktis kuo lengvesnės konsistencijos putas, pienelį, gelį ar losjoną, kuriuose gausu alijošiaus ekstrakto, pantenolio ar alantoino. Odą taip pat puikiai gaivina bei ramina purškiamas terminio šaltinio vanduo. Be to, efektyvi ir tikrai veikianti, viena seniausių naudojamų priemonių, yra vėsus kompresas, dedamas ant saulės pažeistų vietų.
Kada būtina medicininė pagalba?
Nudegimai saulėje skirstomi į laipsnius lygiai taip pat, kaip ir odos pažeidimai nuo liepsnos, garų ar kitų fizinį sąlytį su odą turinčių veiksnių.
Dažniausiai pasitaikantys nudegimai saulėje yra pirmo laipsnio – t.y. odos jautrumas, paraudimas, patinimas, stipriai išsausėjusi oda. Antro laipsnio nudegimas diagnozuojamas, kai iškyla vandeningos pūslės, pasireiškia skausmai, deginimo pojūčiai, tinimas, kraujavimas. Tokiais atvejais būtina kreiptis į medikus.
„Smarkiai nudegus taip pat jaučiamas bendras organizmo silpnumas, dehidratacija, skausmai. Tokiais atvejais gauti skubią medicininę pagalbą ypač svarbu, nes būtina atstatyti elektrolitų kiekį kraujyje, vartoti priešuždegiminius ir skausmą malšinančius vaistus, užtikrinti spartų žaizdų gijimą, antiseptinių priemonių naudojimą tam, kad kūne neišplistų infekcija“, – tvirtina konsultantė.
Odos regeneracija gali užtrukti
Jei įprastai oda regeneruojasi maždaug per 28 dienas, tai po nudegimo saulėje šis procesas kartais užtrunka net iki 90 dienų. Visą tą laiką reikia nepamiršti tepti odą giliai drėkinančiomis priemonėmis, padėti atkurti bei
stiprinti lipidinį sluoksnį.
Norint kuo greičiau užtikrinti pilną pažeistos nuo nudegimo odos regeneraciją, itin svarbu nuolat palaikyti tinkamą skysčių balansą kūne. Vasarą mes prakaituojame daugiau, todėl ir vandens gerti reikia kur kas gausiau.
„Per parą mums reikia apie 3 litrų vandens. Apskaičiuoti tikslų reikiamą kasdien išgerti kiekį nėra sudėtinga: kiekvienam jūsų kūno kilogramui reikia maždaug apie 35 mililitrų skysčių per parą. Pavyzdžiui, jeigu sveriate 70 kilogramų, jums kasdien reikėtų išgerti maždaug 2,45 litro vandens ar daugiau“, – sako A. Balkytė.
Specialistė taip pat pabrėžia, kad nudegus odą, labai svarbu kuriam laikui atsisakyti daugelio kosmetikos priemonių: pudros, prausimosi gelių, šveitiklių, tonikų, kremų, ypač priemonių, kuriuose yra spirito arba salicilio rūgšties. Šie preparatai sausina odą, o tai ilgina gijimą.
Būtina prevencija
Be nudegimų, neatsakingas buvimas saulės spinduliuose gali sukelti ir daug rimtesnių susirgimų, todėl būtina saugotis.
„Ultravioletiniai spinduliai gali paveikti melanocitų, tiekiančių pigmentus odai, DNR ir, šiems mutuojant, paskatinti vieną dažniausių onkologinių susirgimų – melanomą. Dažni odos nudegimai ir ultravioletinių spindulių poveikis yra ir dažnos karcinomos, t.y. piktybinių navikų, priežastys. Taip pat vis dažniau pasitaiko įvairios odos fotodermatozės ligos: fototoksinis dermatitas, saulės dilgėlinė ir kt.“ – pasakoja A. Balkytė.
Prieš buvimą saulėje, odą privaloma tepti kremais, turinčiais aukštus apsauginius UVA ir UVB faktorius. Tinkamai naudojami jie yra veiksmingi ne tik nuo paviršinio nudegimo, tačiau padeda apsisaugoti nuo spindulių, kenksmingai veikiančių gilesniame odos sluoksnyje, poveikio. Be to, buvimo saulėje reikėtų vengti pačiu intensyviausiu paros metu, maždaug 11–15 val.
„Reikėtų nepamiršti, kad šviesi, strazdanota oda yra linkusi greičiau ir skausmingiau nudegti tiesioginėje saulėje, todėl ją reiktų ir labiau saugoti. Priklausomai nuo odos fototipų, derėtų rinktis ir apsauginius kremus: blyškios odos savininkams rekomenduojama naudoti apsaugos nuo saulės priemones, turinčias ne mažesnį nei SPF 30 filtrą net ir prie mažesnės kaitros. Geriau – būti saugiems, nes odos gijimo procesas yra ilgas ir itin nemalonus bei nepatogus“, – teigia konsultantė.