Nitratai daržovėse: nauda sveikatai ar žala?

Klausimas. Teko skaityti, kad špinatai naudingi žmogui dėl juose esančių nitratų. Tačiau juk visi žinome, kad nitratai organizme virsta  į nitritus - kancerogenines medžiagas. Ar kalbama apie tuos pačius nitratus? Kaip suprasti tą prieštaravimą?

Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova

Taip, kalbama apie tuos pačius nitratus. Nitratai  daržovėse  atsiranda tręšiant azoto mineralinėmis trąšomis. Visos lapinės ir ropinės daržovės - burokėliai, ridikėliai, salotos, morkos  - turi daug nitratų. Tai neorganiniai nitratai. Jų natūraliai yra ir dirvožemyje. O organiniai nitratai yra vaistai, skiriami sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, -  nitroglicerinas, glicerolio trinitratas.

 Buvo atlikta ne viena studija, rodanti, kad vegetarai  rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Manoma, kad tas teigiamas kardioprotekcinis poveikis atsiranda būtent dėl to, kad jie valgo daug daržovių, turinčių daug nitratų. Taigi nitratai, kuriuos gauname su daržovėmis,  pasirodo, gali truputį padėti esant širdies ir kraujagyslių pažeidimams.

Reikia žinoti, kad nitratų kiekis sumažėja jas plaunant. Jų kiekis daržovėse priklauso nuo gamtos reiškinių.  Jei saulės mažiau – nitratų daugiau. Jei išaugo šiltnamyje –taip pat  daugiau. Priklauso  ir nuo trąšų, ar tinkamu laiku daržovė nuskinta ar išrauta.

Visi nitratai skyla į nitritus ir nitrozaminus, kurie jau pavojingi sveikatai. Labai pavojinga valgyti ne tiek daržoves, kuriose yra nitratų, o mėsą – ją pakuojant naudojami nitritai, kad apsaugotų nuo mikrobų.  Kepant mėsą aukštoje temperatūroje, apie 130 laipsnių, iš nitritų susidaro nitrozaminai.

Taigi rekomenduotina valgyti mažiau su riebalais keptos mėsos, o ne bijoti daržovių. Juk daržovėse gausu ir antioksidantų,  ir vitaminų.

Daug nitratų patenka į šulinių vandenį iš dirvožemio – todėl būtina vandenį tikrinti.

vlmedicina.lt