Penktadienis, 2024.03.01
Reklama

Nijolė Goštautaitė Midttun. Kaip išleisti pinigus krizei, kurios nėra

Nijolė Goštautaitė Midttun, gydytoja psichiatrė | Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2020-05-15 14:25:48

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė, konsultuodamasi su ekspertais, rengia „Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą“. Jis grindžiamas apklausa, rodančia, kad visuomenėje „neigiamos būsenos išlieka žymiai aukštesnės”, o žmonės jaučia nerimą, liūdesį ir pyktį. Rengiamasi išleisti pinigus krizei, kurios šiuo metu nėra ir neaišku ar bus.

Nijolė Goštautaitė Midttun. Asmeninio archyvo nuotr.

Žiniasklaida bombarduoja šalį įspėjimais apie kančias, izoliaciją, pasakomis, esą karantinas sveikatą žaloja ne mažiau nei rūkymas, baugina tuoj tuoj pasipilsiančiomis mirtimis. Daug mirčių. Nuo streso, nuo širdies ir kraujagyslių ligų, savižudybių. Netgi pateikiami modeliavimu grindžiami skaičiai, kiek gyvybių bus prarasta. Ir tie skaičiai bent 6 kartus didesni nei mirusiųjų nuo šio pavojingo viruso infekcijos. Yra ekspertų, karantino poveikį nepadoriai lyginančių su karais ir kitomis Lietuvos piliečių pergyventomis baisybėmis. Balsai, bandantys prieštarauti, kad dabartiniai sunkumai nesulyginami su karu, okupacija, tremtimis, pernelyg tylūs. Ir nė dienos be rimtais veidais išsakomų grėsmingų prognozių.

Tada pasiūloma darbo grupė ir planas. Ir viešai pateikiamas alternatyvus ekspertų planas, pripildytas tų pačių dalykų, kaip ir ministerijos dokumente. Su panašiais gąsdinimais. Tada dar opozicijai papasakojama, kad valdžia nieko nedaro emocijoms gerinti, ir paraginama siūlyti vėl tas pačias psichologines visuomenės emocijų reguliavimo priemones.

Kitas žingsnis – pasakyti magiškai skambančius žodžius – valstybė pasirūpins jūsų visų ir kiekvieno emocine sveikata. Ir kiekvienam bus pagal poreikius. Tada labai lengva patvirtinti drąsias, eksperimentines, brangias ir veikiančią sistemą dubliuojančias priemones. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kelios jų tikrai tinkamos ir reikalingos, bet jos kantriai siūlomos jau daug metų. Suma tiksliai nežinoma, bet panašu, kad iš biudžeto nulis apie penkis milijonus eurų. Ir priemonių finansavimas trumpalaikis, nes krizė juk nesitęs amžinai, tik iki 2021 metų pabaigos. Sveikatos ministerijos ir nevyriausybinių ekspertų plane siūlomos priemonės visuomenės emocijoms gerinti neturi mokslo įrodymų, nežinoma, ar jos reikalingos ir ar bus veiksmingos. Bet sakoma, kad jos patrauklios daugeliui. Pabandžius išsiaiškinti, kaip atrodo emociškai sveika visuomenė ir kas ta emocinė sveikata, paaiškės, kad bendra sąvoka tiesiog neegzistuoja. Niekas neklausia ir piliečių – ar jie tikrai nori neaiškių psichologinių paslaugų, ar vis dėlto priedo prie neįgalumo pensijos, masažo ir kineziterapijos užsiėmimo arba psichoterapijos savo savivaldybėje veikiančiame Psichikos sveikatos centre. Bet pagąsdini, kad dangus griūva ir reikia „ką nors skubiai daryti“, ir ateinančius dvejus metus ramiai leidi pinigus.

Tuo tarpu Lietuvoje COVID-19 ir karantino sukeltos psichologinės krizės tiesiog nėra, nepriklausomai nuo to, kokias vizijas matė užsirūkęs finansų ministras. Psichikos sveikatos krizės nebuvo iki karantino, šiuo metu nėra ir neaišku, ar bus. Remiantis kitų šalių karantino tendencijomis, naujausi statistikos duomenys greičiausiai parodys, kad karantino laikotarpiu sumažėjo mirtingumas tarp vaikų ir paauglių, reikšmingai sumažėjo ir savižudybių, traumų, avarijų, nelaimingų atsitikimų. Paradoksalu, bet tai gali būti pandemija, kurios metu sumažės bendras mirtingumas. Ir tam yra svarių priežasčių. Infekcijos plitimas suvaldytas, absoliutus mirčių skaičius mažas, o alkoholio vartojimas karantino laikotarpiu mažėjo, bet stiprėjo socialinė kontrolė, vaikai daugiau laiko praleido suaugusiųjų priežiūroje, sustiprėjo tarpusavio palaikymas, atlaidumas, dosnumas. Išliko būtiniausios paslaugos, bet daug kur sumažėjo darbo reikalavimų spaudimas. Ir istoriniai duomenys rodo, kad karų ir daugelio krizių metu savižudybių skaičius mažėja. Taip nutiko I ir II pasaulinių karų metais, ir net jiems pasibaigus nepralenkė ikikarinio lygmens. Net ir ekonominių krizių metu savižudybių skaičiaus pokyčiai vertinami nevienareikšmiai. Tačiau tiksliai žinome, kad jeigu negydomos psichikos ligos ir didėja bet kokių psichoaktyviųjų medžiagų, taip pat ir alkoholio vartojimas, savižudybių skaičius didėja. Taigi net jeigu kelis mėnesius trunkantį infekcinės ligos protrūkį, karantino nepatogumus ir užsitęsusią ekonominę krizę prilyginsime pasauliniams karams – vis tiek labiau tikėtinas savižudybių skaičiaus šalyje mažėjimas.

Per šį keisto karantino laikotarpį piliečiai patyrė daugybę nepatogumų, pajuto paslaugų stoką, įvairių sunkumų, įtampos, pokyčių. O štai psichikos sveikatos krizės požymių nėra. Nėra panikos, grūsčių, protestų, eilių parduotuvėse. Sumažėjo konfliktų, patyčių, sustiprėjo išradingumas, žmonės dalinasi, palaiko vieni kitus ir laikosi taisyklių. Net besikeičiančių ir nelabai pagrįstų. Kažin ar per visą nepriklausomybės laikotarpį buvome kada nors labiau brandūs ir dosnūs vieni kitiems, kai pagalbą siūlančiųjų gerokai daugiau nei pagalbos prašančiųjų. Dar nebuvo tiek daug verslo skiriamos paramos, fondų, iniciatyvų, gerumo ir kantrybės. Tiek nemokamų paskaitų, mokymų, filmų, kursų. Tiesiog solidarumo cunamis.

Ši krizė atskleidė, kad Lietuvos visuomenė – bendruomeniška, dosni, palaikanti, disciplinuota, greitai reaguojanti į pokyčius, prisitaikanti, kūrybinga, savarankiška, sugeba burtis, organizuotis – pademonstravo įspūdingai stiprią psichikos ir pilietinę sveikatą. Visuomenė, ne valdžia.

Tačiau išlieka ilgalaikė ir prieš karantiną buvusi krizė – sveikatos priežiūros sistemos. Teikiant šias paslaugas gydoma, kol žmogus pasveiksta, padedama išsaugoti sveikatą sergantiems lėtinėmis ligomis, stengiamasi laiku nustatyti ligą, išvengti komplikacijų dėl pavėluotos diagnozės. Krizės požymiai šioje sistemoje įsisenėję. Matome gydytojų ir kitų sveikatos specialistų nepasitenkinimą dėl didelių krūvių ir neadekvačių atlyginimų, dėl įstaigų administracijos ir valdžios savivalės, beteisiškumo pojūčio, kai valdžia kišasi į visus profesnės veiklos aspektus, gydymo kvotų, nežinia kieno rengiamų ir kaitaliojamų įstatymų ir „tvarkų“. Naujausias sprendimas - rekomendacija gydytojams dirbti „ciklais“, suvaržęs daugybės įstaigų darbą, sumažinęs gydytojų pajamas, tikrai nepagerins psichikos sveikatos. Čia reali krizė, lydima konfliktų, patyčių, kaltinimų, eilių ir blogų sveikatos priežiūros paslaugų rezultatų.

Tai šią krizę ir reikia spręsti. Siekiant geresnių sveikatos rezultatų, turi būti investuojama į įrodyto veiksmingumo gydymo paslaugas. Lietuvoje veikia šiuolaikiškų psichikos sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų tinklas, su tarpdisciplininėmis specialistų komandomis, ambulatorinėmis ir stacionarinėmis paslaugomis, įvairia psichologine ir socialine pagalba. Negalima švaistyti lėšų mitinėms emocinėms paslaugoms „kažkur bendruomenėje“. Pagaliau ne valstybės reikalas reaguoti į emocijas, jausmus, juos reguliuoti – čia asmeninio gyvenimo sritis. Visiškai užteks pasirūpinti psichikos sveikatos priežiūros – medicinos paslaugų prieinamumu. Geresnės psichikos sveikatos pasieksime ne tik teikdami psichiatrijos paslaugas, bet ir tinkamai gydydami padidėjusį kraujospūdį, diabetą, reumatą, kitas sunkias ligas, tinkamai malšindami skausmą, teikdami slaugos paslaugas – tai bus veiksmingiau nei neaiški emocinė pagalba ir streso valdymas paskaitomis. Prarastų pajamų kompensavimas – per pašalpas, finansinę paramą, išsaugant darbo vietas, socialinių paslaugų tęstinumas, asmeninis asistentas, pagalba namuose – visa tai puikios priemonės ženkliai geresnei psichikos sveikatai užtikrinti. Piliečiams reikalingas pragyvenimo šaltinis, pajamos, socialinės ir gydymo paslaugos, o ne ekspertų postringavimai apie tai, kad kiekviena krizė – tai galimybė pažinti savo jausmus.

Net ir sudėtingomis pandemijos sąlygomis įstaigos ir specialistai sėkmingai perorientavo paslaugas į nuotolines, užtikrino paslaugų tęstinumą, palaikymą pacientams ir jų artimiesiems. Siekiant sumažinti ilgalaikes neigiamas pandemijos pasekmes svarbiausia – kuo greičiau atkurti iki karantino buvusias veiksmingų psichikos sutrikimų gydymo, sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, reabilitacijos paslaugų apimtis ir kokybę vieningoje veikiančioje sistemoje. Negydomos psichikos ligos – svarbiausias ilgalaikis blogos psichikos sveikatos rizikos veiksnys. Tarkimės, diskutuokime, įrodinėkime ir neskubėkime. Nes gausime dar vieną valstybinį jausmomatį.

Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (2). Jūs dar nebalsavote
(2)
Kategorijos: Nuomonė
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Inovatyvus būdas padėti lėtiniu galvos svaigimu besiskundžiantiems pacientams
Apskaičiuota, kad žmonių populiacijoje galvos svaigimą bent kartą per metus patiria kas penktas žmogus. Šis simptomas &n...
Varškė – produktas, užtikrinantis energijos atsargas: valgykite jį bent 2–3 kartus per savaitę
Nuo pusryčių prasideda mūsų diena, tad ryte valgomas maistas yra itin svarbus formuojant sveikatai palankius mitybos įpr...
Kokios inovacijos yra retų ligų gydyme?
Inovacijos – tai naujų būdų ir metodų ieškojimas, siekiant pagerinti teikiamas paslaugas. Medicinoje – nuo d...
Svarbi ligų profilaktikos priemonė – omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys
Pasaulinė omega-3 rūgščių EPR ir DHR organizacija (angl. k.– Global Organization for EPA and DHA Omega-3) atkreipi...
Natūrali kosmetika – geriausias pasirinkimas
Natūrali, organinė kosmetika turi būti prioritetas kiekvienai moteriai, siekiančiai išlaikyti sveiką ir gražią odą. Tai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų