Nevisavertė mityba sargdina vaikus(1)

Tyrimas rodo, kad Lietuvoje tinkamai maitinamas tik kas antras vienerių – trejų metų amžiaus vaikas. Vienomis dažniausių mitybos klaidų įvardintas per vėlai pradedamas papildomas maitinimas arba maitinimas netinkamais maisto produktais. Tyrėjų duomenimis, mamoms netrūksta informacijos apie kūdikių iki vienerių metų mitybą, bet daugelis jų nežino, kaip tinkamai maitinti vaikus nuo vienerių iki trejų metų amžiaus. Daugelis mamų norėtų aiškių ir praktiškų vaikų mitybos rekomendacijų – jų mūsų šalyje nėra.

Reklama

Informacijos pakanka iki vienerių metų

„Aptaclub“ 2012 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko vaikų nuo 1 iki 3 metų mitybos tyrimą. Jame dalyvavusios 300 mamų gydytojų kabinetuose atsakė į anketinius klausimus, taip pat pildė tikslų savo mažylių 4 dienų mitybos dienoraštį.

Tyrimas atskleidė, kad 41 procentas mamų Lietuvoje, kiek mažiau Latvijoje ir Estijoje, yra įsitikinusios, kad jos savo kūdikius iki 1 metų amžiaus maitina tinkamai, o informacijos, kaip tą daryti minėtu vaiko raidos laikotarpiu pakanka. Vienas iš svarbiausių informacijos šaltinių – šeimos gydytojai, su jais aptariama optimali vaiko mityba.

Suaugusiųjų valgiaraštis – jau pirmąjį gimtadienį

Vaikų mitybos specialistė, gydytoja Saulė Umbrasienė sako, kad situacija keičiasi vaikui sulaukus vienerių metų – dauguma mamų nurodo, kad mažiau domintis mitybos klausimais, informacijos šia tema pradeda trūkti. Rečiau lankantis pas šeimos gydytoją, prarandamas ir šis svarbus informacijos šaltinis.  Tėvai mitybai skiria mažiau dėmesio, dalis jų mano, kad vaikas jau pasiruošęs valgyti suaugusiesiems įprastą maistą.

„Sulaukus vienerių, dėmesys vaiko mitybai sumažėja, jo valgiaraštyje atsiranda pernelyg daug suaugusiesiems skirto maisto. Pamirštama, kad laikotarpis nuo vienerių iki trejų metų amžiaus vaiko vystymuisi yra labai svarbus. Šiame etape bręsta imuninė sistema, smegenys, tęsiasi augimas. Todėl nuomonė, kad atšventus pirmąjį gimtadienį galima pereiti prie suaugusiųjų valgiaraščio, yra klaidinga ir žalinga“, – sakė S. Umbrasienė.

Skiria daugiausia dėmesio

Tyrimas taip pat parodė, kad iš trijų Baltijos šalių būtent Lietuvos mamos dažniausiai ruošia specialiai vaikams skirtą maistą, ieško jiems tinkamiausių produktų. Suaugusiems skirtą maistą į vaikų valgiaraštį Lietuvoje įrašo 19 proc. mamų, Estijoje – 27 proc., o Latvijoje – 37 proc.

„Daugeliu atvejų tėvai klaidingai galvoja, kad vaikas jau pasiruošęs suaugusio žmogaus valgiaraščiui ir duoda jam makaronų, padažų bei kitų produktų, kuriuose yra per mažai vaikui būtinų maistingųjų medžiagų. Lietuvoje tokių atvejų mažiausia, todėl mūsų mamas reikia pagirti“, – sakė  S. Umbrasienė.

Trūksta geležies

Gydytoja nurodė ir kitas tipiškas klaidas – renkantis mėsą pernelyg dažnai ruošiami vištienos patiekalai, kurioje nėra pakankamai geležies. „Tyrimas parodė, kad vaikų racione trūksta jautienos, retai ruošiama žuvis, o ji yra svarbus omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių, reikalingų šio amžiaus vaiko smegenų ir regos vystymuisi, šaltinis“, – sakė pašnekovė.

S. Umbrasienė priminė žinomą, bet dažnai pamirštamą tiesą – nuo vaiko mitybos ankstyvame amžiuje priklauso jo sveikata suaugus. „Dėl netaisyklingos mitybos vėlesniame amžiuje gali kilti tokios sveikatos problemos kaip nutukimas, diabetas, mažakraujystė. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 60 procentų mažų vaikų pasaulyje kenčia nuo geležies trūkumo. Dažniausia to priežastis ankstyvame amžiuje yra perteklinis, neracionalus maitinimas karvės pienu (jis slopina geležies įsisavinimą), permaitinimas pieniškomis košėmis, nepakankamas raudonos mėsos kiekis racione“, – sakė pašnekovė.

Rengiamos mitybos rekomendacijos

Pasak S. Umbrasienės, daugelyje Europos šalių sukurtos ir valstybiniu mastu patvirtintos subalansuotos vaikų nuo vienerių iki trejų metų amžiaus mitybos gairės, kuriomis gali vadovautis tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek tėvai.

„Atliktas tyrimas parodė, kad 84 procentai Lietuvos mamų norėtų aiškių ir praktiškų vaikų mitybos rekomendacijų. Įvertinę kitų šalių patirtį, Baltijos šalių mitybos ekspertai susibūrė į darbo grupę, kuri turi tikslą parengti mažų vaikų mitybos rekomendacijas“, – sakė gydytoja.

Kenčia nuo anemijų

Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės hematologė, doc. dr. Lina Ragelienė papasakojo apie dažniausią vaikų hematologinę ligą – geležies stokos anemiją. Daugeliu atveju šios anemijos priežastis – netinkama, nesubalansuota mityba. „Nors duomenų apie visos Lietuvos vaikų anemijos dažnį nėra, tačiau nustatyta, kad penktadalis Šiaulių krašto kūdikių iki vienerių metų amžiaus turi geležies stokos mažakraujystę. Tirdami Vilniaus poliklinikų pacientus nustatėme, kad maždaug 40% Vilniaus miesto vaikų stokoja geležies, maždaug 30% iš jų serga geležies stokos anemija. Apžvelgę stacionare gydytų kūdikių duomenis pastebėjome, kad iš Vilniaus miesto kūdikių, turinčių sunkaus laipsnio mažakraujystę, yra nedaug. Tačiau ypatingai daug – iš Vilniaus rajono“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak doc. dr. Linos Ragelienės, mitybinės geležies stokos anemijos rizikos grupei priklauso kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų amžiaus, paaugliai, inkstų ligomis sergantys ligoniai, nėščios ir žindančios moterys, vegetarai. „Geležies kiekis panašus gana skirtinguose produktuose – mėsoje, kepenyse, kiaušinyje, vaisiuose ir daržovėse. Tačiau stipriai skiriasi įsisavinimas – iš vaisių ir daržovių įsisavinama tik 10 procentų ten esančios geležies, – kalbėjo doc. dr. L. Ragelienė. – Taigi vegetarai anksčiau ar vėliau turės ne tik vitamino B12, bet ir geležies deficitą. Nederėtų vegetarams tėvams pasirinkti už jų kūdikį. Vaiko mityba turi būti pilnavertė, o paaugęs jis pats galės pasirinkti – tapti vegetaru, ar ne. Didžiausias geležies poreikis yra vaikams iki metų. Didesniems vaikams šis poreikis mažėja“.

Būtina primaitinti

Gydytoja primena – vaikui augant, nuo 4 – 6 mėn. motinos pieno pradeda nebeužtekti, todėl būtina primaitinti kokybiškais, vaikui tinkamiausiais maisto produktais. Tinkamiausios šviežių vaisių, daržovių, virtų grūdų košelės, taip pat – virta sutrinta jautiena, triušiena, veršiena, kiauliena. Būtina vengti perteklinio maitinimo karvės pienu – jis stabdo geležies įsisavinimą, yra ilgai virškinamas. Anot L. Ragelienės, daug žmonių, ypač kaimiškose rajonuose vaikams vis dar duoda pernelyg daug karvės pieno, retai maitina raudona mėsa. Duodama konservuotų vaisių, daržovių tyrėlių, bet mažiems vaikams ypatingai aktualu gauti vaisius ir daržoves ne konservuotus, bet šviežius. Vietoje karvės pieno geriau rinktis pieno gėrimus, kuriuose geležies, baltymų, vitaminų pusiausvyra pritaikyta konkretaus amžiaus vaikams.

Gydytojos teigimu, atvejai, kai dėl nepilnavertės mitybos pakenkiama vaikų sveikatai – ypatingai skaudūs. „Mūsų skyriuje nuolat gydomi 2 – 3 metų mažyliai. Jie balti vaškiniai laksto po skyrių, nors hemoglobino kiekis tesiekia 26 g. litre. Suaugusiam žmogui toks rodiklis būtų vargiai suderinamas su gyvybe, bet vaikų organizmas sugeba adaptuotis ir kompensuoti šį stygių. Mes šnekame apie tai gydytojams. Ar tai pasiekia pacientus, mes, specialistai hematologai, ne visada jaučiame. Kai dirbi 30 metų, ir matai tą pačią problemą, kuri beveik nepajuda iš vietos – darosi graudu“,– kalbėjo doc. dr. L. Ragelienė.

Požymiai – nespecifiniai

Pasak doc. dr. L. Ragelienės, latentinę geležies stoką galima įtarti vaikui kenčiant nuo lėtinio nuovargio, esant dėmesio koncentracijos stokos, atminties, kalbos sutrikimų. Vaikui sergant lėtine anemija, sutrinka motorinis vystymasis ir judesių koordinacija. Geležies stokos anemija – viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kūdikiai pradeda vaikščioti būdami ne 11 – 12, bet 13 – 14 mėnesių amžiaus. Anemija patvirtinama arba paneigiama kraujo tyrimais.

Mindaugas Savickas