Pataria gydytojas: kaip diagnozuoti ankstyvos stadijos melanomą

Melanomos susirgimų daugėjant, o pacientams jaunėjant, šių tendencijų sūkuryje esantys sveikatos specialistai atkreipia dėmesį į vis labiau populiarėjantį prevencinį metodą. Anot gydytojų, apgamų žemėlapių sudarymas gali padėti laiku pastebėti pokyčius odoje ir užkirsti kelią liūdniausiems scenarijams.

Reklama

Leidžia išvengti radikalių gydymo būdų

Pasak Lazerinės dermatologijos centro gydytojo onkodermatologo, dr. Viktoro Sidorovo, apgamų žemėlapių sudarymo (angl. mole mapping) metodas jau kelis dešimtmečius sėkmingai naudojamas pažangiose dermatologijos klinikose Vokietijoje, Austrijoje ir kitose Vakarų šalyse. Tačiau Lietuvoje jis vis dar nėra populiarus prevencijos įrankis, o apie jį visuomenėje žino tik nedaugelis.

„Paprastai tariant, tai viso kūno pakitusių apgamų videodermaskopinis ir fotografinis registravimas. Procedūra atliekama specialia didelės raiškos kamera ir pasitelkus specializuotą programinę įrangą, kuri leidžia tiksliai dokumentuoti kiekvieną odoje esantį apgamą ir laikui bėgant identifikuoti net menkiausius jo pokyčius“, – paaiškina V. Sidorovas.

Anot jo, šis metodas ypač rekomenduojamas žmonėms, turintiems daug apgamų, šviesią odą, šeimos istorijoje buvusių melanomos atvejų ar patyrusiems daug saulės nudegimų.

„Kartais tiesiog nepastebime, kad vienas iš aibės smulkių apgamų pasikeitė – bet su apgamų žemėlapiu galima tai užfiksuoti“, – aiškina gydytojas ir priduria, kad būtent šis metodas padėjo anksti diagnozuoti melanomą jo pacientei ir, tikėtina, išgelbėjo jos gyvybę.

Smulkus pokytis – didelė įtaka

Prieš kelis mėnesius į gydytoją V. Sidorovą kreipėsi jauna moteris. Dėl turimų gausybės apgamų jai buvo pasiūlyta atlikti apgamų žemėlapio sudarymą.

Po kurio laiko, kontrolinio vizito metu, buvo pastebėta, kad vienas mažas, anksčiau įtarimų nekėlęs apgamas pasikeitė – tapo tamsesnis ir netaisyklingos formos.

„Nors plika akimi tai pastebėti būtų buvę itin sunku, anksčiau sudarytas apgamų žemėlapis leido atlikti palyginimą ir parodė akivaizdų skirtumą. Histologinis tyrimas patvirtino – melanoma. Laimei, pirmos stadijos, ir tokiu atveju užtenka tik chirurginio gydymo“, – pasakoja gydytojas.

Anot jo, moteris buvo nedelsiant operuota ir grįžo į įprastą gyvenimą. Neprireikė jokių agresyvių gydymo metodų.

„Tai klasikinis pavyzdys, kaip prevencinė patikra gali tiesiogiai išgelbėti gyvybę. Gerėjant diagnostikos metodams, Lietuvoje ankstyvų melanomos diagnozių skaičius pamažu auga. Žmonės taip pat tampa sąmoningesni, vis dažniau kreipiasi į specialistus profilaktiškai, nelaukdami simptomų“, – nurodė dr. V. Sidorovas.

Nustato iki 90 proc. pirmos stadijos melanomų

Gydytojo teigimu, apgamų žemėlapio sudarymas yra visiškai neskausmingas ir greitas – trunkantis nuo 20 iki 40 minučių – ir, svarbiausia, leidžiantis nustatyti melanomą labai ankstyvoje stadijoje, kai gydymas dar nesudėtingas ir efektyviausias.

Dažnai tokio tipo diagnostika leidžia išvengti radikalių gydymo metodų, ilgalaikės reabilitacijos ar pavojingų metastazių.

„Jei melanomą diagnozuojame pirmoje stadijoje, chirurginis pašalinimas dažnai būna visiškai pakankamas. Tokiu atveju pacientui nereikia nei chemoterapijos, nei imunoterapijos – jis tiesiog sugrįžta į įprastą gyvenimą, o mes toliau stebime odą dėl naujų pakitimų“, – sako V. Sidorovas.

Jo teigimu, apgamų žemėlapio sudarymas, vertinant pasaulinę praktiką, leidžia nustatyti iki 90 proc. melanomos atvejų, kai liga dar yra pirmoje stadijoje.

„Standartiškai rekomenduojame šį tyrimą atlikti kartą per metus. Tuomet turime galimybę stebėti apgamų raidą ilgainiui ir pamatyti net menkus pokyčius, o ne remtis vien paciento atmintimi ar vizualiniu įspūdžiu, kuris dažnai būna klaidingas ar nepakankamai tikslus“, – aiškina gydytojas.

Jis pabrėžia, kad ankstyvos diagnostikos svarbą rodo ir išgyvenamumo statistika. Remiantis JAV dermatologijos akademijos (AAD) duomenimis, anksti diagnozuotos melanomos penkerių metų išgyvenamumas viršija 95 proc., o uždelsto gydymo atveju šis rodiklis drastiškai krinta ir siekia vos iki 20–30 proc.

„Tokia statistika aiškiai parodo ankstyvosios diagnostikos svarbą. Gaila, kad Lietuvoje vis dar ne visi supranta tai. Ypač vyresnio amžiaus vyrai, kuriuos dažniausiai į gydytojo kabinetą atvaryti tenka žmonai ar dukroms. Bet ir čia situacija pamažu gerėja“, – sako dr. V. Sidorovas.

Apgamų žemėlapio sudarymas rekomenduojamas:

žmonėms, turintiems daugiau nei 50 apgamų,

genetiškai linkusiems į odos vėžį,

asmenims, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas odos vėžys,

vaikystėje dažnai nudegusiems nuo saulės,

soliariumų naudotojams,

taip pat tiems, kurie nori aktyviai rūpintis savo sveikata, net ir neturėdami aiškių rizikos veiksnių.