Nevaisingumas Lietuvoje – liga tol, kol nereikia gydyti(1)

Nevaisingumas – liga ar ne? Nuo atsakymo turbūt priklauso ir vaiko negalinčių susilaukti šeimų likimai. Nesimaudančių piniguose šeimų. Mat turėti kūdikį kas penktai porai mūsų šalyje reikalinga turėti bent 10 tūkstančių litų sąskaitoje. Ir negalvokite, kad tūkstančius kainuoja tik dirbtinis apvaisinimas - kainuoja ir vaistai, ir įvairios operacijos, kurių Lietuva nekompensuoja savo pacientams.

Reklama

Kas penktoje šeimoje – nevaisingumo problemos

Kas penkta Lietuvos šeima turi vaisingumo problemų. Taip tvirtina Vaisingumo klinikos akušerė-ginekologė Odeta Drūlytė. Kolega Virginijus Diržauskas antrina, kad į jo kabinetą kiekvieną kartą ateina po 3-5 naujus pacientus, turinčius nevaisingumo problemą, ne ką mažiau sulaukia ir kolegos, tad per metus klinikoje jų apsilanko tūkstančiais. „Tai yra daug, - vertina pašnekovas. – Nors juk ir dirbu vaisingumo klinikoje. Gal tam, kuris darbuojasi lavoninėje, atrodo, jog aplinkui visi tik miršta. Kiekvienas susiduriame su savo srities pacientais“.

V. Diržausko teigimu, mūsų šalies nevaisingumo statistika  analogiška pasaulinei, bet problema vertinama iškirtinai kitaip nei kitose šalyse. „Nevaisingumas Lietuvoje nepripažįstamas liga, nors ir turi ligos kodą, - aiškina gydytojas. – Tačiau prireikus gydyti ji išnyksta iš ligų sąrašo. Todėl ir nekompensuojami nei vaistai, nei gydymas, nors yra šalių, kurios savo piliečiams kompensuoja net keturis nevaisingumo gydymo kursus“.

Ginekologui pritaria kolegė O. Drūlytė, pabrėždama, jog Lietuva – vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri neturi Pagalbinio vaisingumo įstatymo. Negalintiems susilaukti  vaikų savo piliečiams padeda ir kaimynė Latvija, kompensuojanti vaistus, Estijoje paramos susilaukia ne tik medikamentais besigydantieji, bet ir reikalingi kitokių procedūrų, esant tam tikroms diagnozėms. Panaši padėtis ir Rusijoje. O štai Izraelyje nevaisingumo gydymas valstybės kompensuojamas visu šimtu procentų, kol šeimos susilaukia dviejų vaikų.

Vaisingumas Lietuvoje – prabanga

V. Diržauskas atkreipia dėmesį, kad apskritai Lietuvoje ilgą laiką į nevaisingumo problemą buvo žiūrima kaip į moterų ar vyrų, nusikaltusių nedorovingam gyvenimui, pasekmę. „Buvo pamirštama, kad egzistuoja aibė kitų priežasčių: policistinis kiaušidžių sindromas, įgimtos anomalijos, iki 15 proc. – nežinomos priežastys. Deja, iki šiol Lietuvoje besigydančios nevaisingos šeimos už viską turi mokėti, pradedant vaistais, kurie kainuoja 20 Lt, ir baigiant brangiais, kurių vienos ampulės vertė - 150 Lt“, - sako gydytojas.

Tiesą sakant, nelaimingų žmonių piniginės ženkliai pradeda tuštėti dar iki gydymo pradžios. Elementariausiems tyrimams vaisingumo klinikoje atlikti reikia mažių mažiausiai pusės tūkstančio litų. „O tai sau leisti gali ne kiekviena Lietuvos šeima, - sako O. Drūlytė. – Todėl ir važiuoja vyrai, dažnai net kartu su moterimis, į Angliją, Airiją užsidribti. O  viena mano pacientė, paprasta moteris iš kaimo, po šešių nesėkmingų operacijų pasiėmė paskolą iš banko ir dabar augina dvi dukreles - jau pirmokes. Vaisingumas Lietuvoje – didelė prabanga“.

O liūto dalį gydantis, pasak gydytojų, atima vaistai. „Pavyzdžiui, kiaušintakių patologijai gydyti už techninę darbo dalį reikia sumokėti 3950 Lt, o už vaistus – nuo 4 iki 6 tūkst. Lt“, - vardija V.Diržauskas.

Vis dėlto medicinos pažanga, pašnekovų teigimu, suteikia daug vilčių. „Šiais laikais galima labai įvairiais būdais padėti nevaisingoms šeimoms, net turint tik kelis vaisingus spermatozoidus. Kraštutiniu atveju yra net surogatinės motinos. Kai kurios procedūros galėtų būti atliekamos ir pirminės sveikatos priežiūros centruose, pavyzdžiui, ovuliacijos stimuliacija. Tačiau nė viena valstybinė įstaiga nenori tuo užsiimti, nes šių paslaugų ligonių kasos neapmoka. Todėl vaisingumo gydymu Lietuvoje ir užsiima tik privačios klinikos, - kalba O. Drūlytė. – Deja, dirbtinio vaisingumo sėkmė skaičiuojama tik 30-35 proc., ir valstybė tikrai turėtų skirti paramą šioms šeimoms. Kiek čia ašarų išliejama nesėkmės atvejais, žmonėms tiesiog stogas važiuoja, ypač nuo itin ilgo gydymo. Tačiau Lietuvoje tik daug kalbama, bet nieko nedaroma. Jau buvo judinamas Pagalbinio vaisingumo įstatymo klausimas, bet vėl politikai nutilo.  Dabar – „Snoras“, STT ir kitokios problemos gvildenamos“.

Vis dėlto ne visais atvejais gydymas yra toks sudėtingas. „Kartais  pakanka kiaušidžių stimuliacijos, o kitą kartą reikia labai nedaug – porai tiesiog būti kartu. Jei vyras išvažiuoja į užsienio komandiruotę nėra ko naiviai tikėtis, kad kartą į pusmetį susitinkant pavyks pastoti“, - atkreipia dėmesį V. Diržauskas.

Kompensuoja vienos rūšies diagnostiką

  Vaisingumo asociacijos Klaipėdos regiono bendrijos įkūrėja dr. Natalja Istomina paminėjo vienintelį būdą, kaip nevaisingos lietuvės gali savo gimtinėje pasinaudoti tam tikra parama, trokšdamos susilaukti kūdikio. Pasirodo, vieną operaciją apmoka Valstybinė ligonių kasa – kiaušintakių praeinamumo diagnostiką. Tad diagnostinės operacijos metu atliekamos ir kitos reikalingos procedūros. „Bet labai smarkiai rizikuojama, - aiškina N. Istomina. – Jei po tokios operacijos moteris nepastoja per pusmetį, galimybės smarkiai sumažėja. O per dvejus metus nepastojus galimybės laikomos nulinėmis. Atliekant apvaisinimą mėgintuvėlyje yra kur kas daugiau galimybių. O kuo daugiau operacijų, tuo mažiau šansų pastoti“.

Deja, iki šiol nevaisingos šeimos nesulaukia valstybės paramos. Asociacijos įkūrėjos pastebėjimu, tokių problemų slegiamos poros labai vengia viešumos, slepia savo rūpesčius ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo pačių artimiausių šeimos narių.

Priežastis – kylanti gyvenimo kokybė

Kokios yra nevaisingumo priežastys? Mitybos ypatumai, stresas, technologijos, vaistai – vardija portalo pašnekovai. „Ypač didėja vyrų nevaisingumas, - pabrėžia O. Drūlytė. – Net spermos kokybė labai prastėja. Prieš 20 metų norma buvo laikoma 40 milijonų spermatozoidų viename mililitre, prieš dvejus metus – 20 milijonų, o dabar – 15. Pasaulinė sveikatos organizacija sumažino ir spermatozoidų judrumo procentinės išraiškos normą – nuo 50 iki 32 proc. Kas veikia vyrų vaisingumą? Mityba, stresai, elektromagnetiniai laukai, kompiuteriai. Juk sėdi jaunuoliai ant kelių pasidėję nešiojamuosius kompiuterius. Kita numanoma priežastis – mažų berniukų ilgai dėvimos sauskelnės, nors tai dar ir nėra moksliškai įrodyta. Tai, kas pagerina mūsų gyvenimą, ką nors iš mūsų ir atima. Už viską reikia mokėti“.

V. Diržauskas sako negalįs paneigti, jog įtakos sveikatai neturi ir šiuolaikės jaunimo mados: „Kai vidury žiemos matau Palangoje besimaudančius vadinamuosius ruonius arba kaip lipant iš autobuso ar pasilenkus panelėms matosi plikas pilvas, man, kaip ginekologui, tai kelia nerimą. Galbūt kam nors tai gražu ir seksualu, gal tai ir nieko blogo, jei žmogus užsigrūdinęs, bet jei tai baigiasi uždegimais – blogai. Praėjus jaunystės periodui moteris ateina pas ginekologą ir skundžiasi, kad net jūroje maudytis negali, jaučia pilvo skausmus, prasideda cistitai“.

Ginekologas atkreipia dėmesį ir į vis ankstesnius lytinius santykius, vis jaunesnio amžiaus merginas nutraukiant nėštumą. „Tačiau tokių priežasčių sukeltas nevaisingumas greičiausiai ir sėkmingiausiai išgydomas nei įgimtos patologijos“, - sako portalo pašnekovas.

N. Istomina prie išvardintų priežasčių prideda ir augantį medikamentų vartojimą: „Trijų rūšių vaistai – antibiotikai, priešvėžiniai ir hormoniniai – patenka į aplinką. Per pastarąjį šimtmetį, ir ypač – per paskutiniuosius 50 metų labai išaugo jų vartojimas, o vaistus iš organizmo pašaliname per šlapimą. Visa tai nueina į dirvą, požeminius vandenis, tas medžiagas sugeria augalai, gyvūnai, ir jie vėl sugrįžta pas mus“.

Pašnekovė antrino kolegai, paminėdama ir sauskelnių berniukams daromą žalą.

 Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt