Neuromokslų dabartis ir ateitis Lietuvoje

2013-uosius galima drąsiai vadinti smegenų tyrimų proveržio metais: beveik vienu metu Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė apie naujas reikšmingas neuromokslų srities programas. JAV šių metų balandžio mėn. iškilmingai paskelbta smegenų veiklos žemėlapio iniciatyva (Brain Research through Advancing Innovative Neurotechnologies), kuria siekiama išsamiai išsiaiškinti smegenų struktūrą ir funkcijas, o Šveicarijoje, Lozanoje, spalio mėn. inauguracinėje projekto konferencijoje pristatytas Žmogaus smegenų projektas (Human Brain Project), kuriantis informacinėmis technologijomis ir bendradarbiavimu grindžiamą neuromokslų plėtros modelį Europoje. 

Reklama

Neuromokslų plėtrai buvo skirta 2013 m. lapkričio 29 d. Lietuvos neuromokslų asociacijos (LNA) ir Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus organizuota tarpdisciplininė diskusija tema „Neuromokslų dabartis ir ateitis Lietuvoje: ar galime suvienyti jėgas bendroje programoje?“. Diskusijoje dalyvavo įvairių neuromokslų sričių mokslininkai, gydytojai praktikai, visuomenės sveikatos politikai ir valstybės institucijų atstovai. Šis renginys – tai viena iš priemonių LNA vykdomo smegenų tyrimų viešinimo projekte, kurį finansuoja Europos neuromokslų draugijų federacija (FENS). Šiame projekte ieškoma konstruktyvių ir tęstinių būdų, kaip užtikrinti tarpdisciplininį neuromokslininkų bendradarbiavimą, siekiama paspartinti keitimąsi informacija tarp mokslininkų bei geresnę informacijos sklaidą platesnei visuomenei.

Diskusijoje atsiskleidė aukšta Lietuvos neuromokslų srities kokybė, didelė tiriamų temų įvairovė ir pasiekimai. Diskusijoje aktyviai dalyvavo Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojai, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslų tarybos atstovai. Neuromokslų tyrimų ir projektų kryptys plečiasi nuo augalų, gyvūnų ir žmogaus nervų sistemos, anatomijos ir neurofiziologijos, psichikos funkcijų, ligų mechanizmų tyrimų, informacinių technologijų bei matematinio modeliavimo iki visuomenės sveikatos rodiklių bei politikos, gydymo metodų, medicinos paslaugų, neuromarketingo ir rizikos faktorių naštos visuomenei tyrimų. Prof. V. Budrys atkreipė dėmesį į tai, kad esant tokiai didelei tyrimų įvairovei vienijimasis tarp bazinių ir klinikinių mokslų bus nelengvas.

Minėtos kelios neuromokslus vienijančios kryptys: dėmesio susilaukė dr. K. Skaumino pasiūlyti daugiamačiai psichikos sveikatos ir ligų žymenys, prof. V. Budrio ir kitų aptarti kognityvinių funkcijų tyrimai, psichikos sveikata ir ligų gydymas – kaip visuomenei suprantamas mokslo tiriamosios veiklos rezultatas.

Buvo pasidalinta informacija apie įvairius neuromokslų finansavimo modelius. Dr. E. Stumbrys, pristatęs Lietuvos mokslų tarybos finansavimo mechanizmą, atskleidė, kad neuromokslų srities projektai sėkmingai konkuruoja bendrose programose. Jų finansavimas per LMT programas  2009-2012 m. siekė apie 10 mln. litų. Tikimasi, kad naujausi Europos Sąjungos prioritetai užtikrins, kad šis finansavimas ir toliau didės. Dr. V. Mačiulis ir dr. K. Dapšys pristatė unikalų Lietuvoje mokslo ir praktikos bendradarbiavimo modelį, įgyvendinamą Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kai sveikatos priežiūros įstaiga skiria lėšas mokslo tiriamajai veiklai ir įrangos įsigijimui bei kasdienėje klinikinėje praktikoje aktyviai taiko mokslo tyrimų rezultatus. Toks bendradarbiavimas užtikrina greitesnį mokslo pasiekimų įdiegimą medicinos praktikoje, kuris tampa vis svarbesnis investuojantiems į mokslo tiriamąją veiklą, naujas technologijas ir inovacijas apskritai. Buvo atkreiptas dėmesys į valstybės investicijas finansuojant visuomenės sveikatos tyrimus ir jų sklaidą: O. Davidonienė pristatė Valstybinio psichikos sveikatos centro inicijuotus ir koordinuotus visuomenės sveikatos mokslo tyrimus.

Trumpai aptartas žmogiškųjų išteklių klausimas, svarstant, kaip būtų galima geriau atsiliepti į vis didėjantį neuromokslų srities darbuotojų poreikį, siūlyta galvoti ne tik apie naujas universitetines programas, bet pergalvoti specializuotų profesinių studijų pritaikymo galimybes.

Lietuvos mokslų tarybos atstovas E. Stumbrys pasveikino LNA siekius vienytis,  ieškoti sąlyčio taškų ir priminė, kad prieš keletą dešimtmečių panašūs procesai, prasidėję lazerių ir biotechnologijų pramonės šakose, davė išskirtinius rezultatus – šių sričių plėtotė itin paspartėjo, padidėjo investicijos ir finansavimas, daugiau jaunų žmonių renkasi šios krypties studijas.

Svarbiu diskusijos akcentu tapo sudėtingas mokslo ir visuomenės ryšys, itin svarbus ir Lietuvos mokslų akademijai, ir Lietuvos neuromokslų draugijai. Mokslui negalima užsidaryti savyje: mokslo  vertė ne visada savaime suprantama, tad mokslininkams teks pasistengti kūrybiškai atskleisti konkrečią naudą, kurią žmonėms teikia mokslo atradimai. Siekdami gauti finansavimą mokslininkai turi pateikti ne tik mokslo hipotezes, bet ir pristatyti mokslo kuriamą pridėtinę vertę politikams, investuotojams bei mokesčių mokėtojams. Svarbu, kad visuomenė daugiau sužinotų apie tai, kaip neuromokslo pasiekimai padeda gerinti žmonių sveikatą ir gerovę. Diskusijos dalyviai pritarė, kad būtina glaudžiau bendradarbiauti, keistis informacija, pasiekti didesnio šios srities žinomumo visuomenėje ir finansavimo. Reginyje pritarta LNA siekiui suformuoti tarpinstitucinę iniciatyvinę grupę, kuri, siekdama konsensuso, siūlys racionaliausias neuromokslų Lietuvoje vystymosi kryptis, teiks siūlymus, kaip geriausiai finansuoti, plėtoti ir stiprinti esamą neuromokslų tyrimų bazę. Šios diskusijos dalyviai tapo naujai įkurtos LNA koordinuojamos iniciatyvinės grupės nariais.

Lietuvos neuromokslų asociacija įsteigta 2004 m. sausio mėn. 20 d., o 2008 m. tapo visateise Europos neuromokslų draugijų federacijos (FENS) nare. Svarbiausi LNA tikslai – plėtoti eksperimentinius ir teorinius nervų sistemos mokslo tyrimus, vystyti šios srities mokymo programas, informuoti visuomenę apie svarbiausius neuromokslų pasiekimus, tobulinti asociacijos narių kvalifikaciją ir vystyti ryšius su kitų šalių mokslininkais bei jų tarptautinėmis organizacijomis.

Lietuvos neuromokslų asociacija