Netikėtos šalčio grimasos: užšalę vamzdžiai ir traumos ant ledo

Jau antrą savaitę Lietuvoje apsistojęs šaltukas praneša, jog žiema tikrai atkeliavo į mūsų kiemą. Šalčiausiomis dienomis padaugėjo skundų ne tik dėl užšalusio namų vandentiekio, neužsikuriančių automobilių, bet ir patirtų traumų tiesiog prie durų slenksčio.

Gyventojų rūpestis – užšalę vamzdžiai

Dauguma atvejų vanduo užšąla gyventojų eksploatuojame vamzdyne. Dažniausiai tai nutinka dėl  per sekliai paklotų vandentiekio vamzdžių arba minusinės patalpų temperatūros.

Pagal Lietuvos statybos techninį reglamentą, patalpų, kuriose yra inžineriniai įrengimai, temperatūra neturi būti mažesnė kaip +5 ºC.  Kaip rodo statistika, gyventojai laiku nepasirūpina, kad jų nuosavybėje ar teritorijoje esantys vandentiekio tinklai būtų tinkamai įrengti, o patalpos apsaugotos nuo šalčio. „Būtina patikrinti šildymo bei vandens vamzdžius, ypač negyvenamuose namuose, sodo nameliuose. Dėl nukritusios oro temperatūros sprogsta vamzdžiai, užliejamos patalpos, namai lieka be šildymo ar vandens“, - pasakoja „PZU Lietuva“ žalų departamento direktorius Gytis Matiukas. Paprastai gyventojai padėtį taiso patys, tačiau ekstremaliais atvejais prireikia ir avarinių tarnybų pagalbos.

Griebiasi „liaudiškų“ priemonių

Vienos santechnika prekiaujančios bendrovės direktorius Rolandas Jurgelaitis pasakoja, kad iš klientų tenka išgirsti pačių netikėčiausių istorijų. „Užšalus kanalizacijos vamzdžiui,  gudrūs gyventojai į unitazą bando pilti karštą vandenį ar atšildyti vamzdžius su karšta plaukų džiovintuvo oro srove. Kartais šie metodai pasiteisina, tačiau pasitaiko atvejų, kai atšildyti vamzdynus pavyksta tik pasitelkus brangiai kainuojančias technines priemones ir specialistus. Deja, ne visi roges ruošia vasarą - daugelis sprendimo ieško tik ištikus bėdai“, - pasakoja konsultacijas klientams teikiančios įmonės vadovas.

Atvirus vandentiekio vamzdžius nešildomose patalpose specialistai pataria papildomai apšiltinti šilumą sulaikančiomis medžiagomis (putų polisteroliu, mineralinėmis vatomis ir pan.). R. Jurgelaičio teigimu, kuomet įšalas pasiekia net giliai po žeme esančius vamzdžius, nereikia tikėtis, kad medžiaga apsukti vamzdžiai atvirose erdvėse bus saugūs. Profilaktiką nuo užšalimo užtikrina šildymo kabeliai, kurie montuojami vamzdžių paviršiuje arba įleidžiami į vidų. Pastarasis variantas tinkamas vamzdžiams esant sunkiai prieinamose vietose, sienose, užbetonuotose grindyse ar giliai po žeme.

Tiesa, specialistas priduria, kad savaiminio reguliavimo kabeliai išskiria šilumos kiekį priklausomai nuo temperatūros, todėl elektros sunaudojama optimaliai, ne daugiau, nei kainuotų susprogusių vamzdžių pakeitimas arba rūpesčiai praradus vandens tiekimą.

Žiemos išdaigos: traumos prie pat namų slenksčio

Žiemą nemažai traumų nutinka dėl nepasirūpintų apledėjusių laiptų ar šaligatvių. Neretai pavojus tyko net ir savame kieme. Vos išbėgę pro duris traumas patiria ne tik vaikai, bet ir nepasisaugoję saugusieji bei senjorai. Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus duomenimis, pastarąją savaitę kasdien kreipėsi apie 20 žmonių, patyrusių traumas, iš jų 10-12 - paslydusių ir nukritusių. Ne išimtis ir vaikai, kurie žaisdami kiemo teritorijoje paslydę patiria traumas. Per dieną  traumatologų pagalbos dėl sužeidimų nukritus prireikia apie 15 mažųjų pacientų.

„Esant slidiems laiptams, apledėjusiam šaligatviui ar aikštelėms dažnai lūžta blauzdos kaulai, žastas, dilbis, riešas, plyšta čiurnos, riešo raiščiai“, - pasakoja Kauno klinikų traumatologas-ortopedas prof. Rimtautas Gudas. Anot gydytojo, reikėtų rinktis saugesnę avalynę, kuri nebus tokia slidi šaltuoju metų periodu, sveikai maitintis ir sportuoti, kad kaulai būtų tvirtesni, o įvykus nelaimei ne taip greit lūžtų.

Specialistai pataria atšąlus orams tinkamai paruošti savo namus žiemai, elgtis atsargiai ir nelaukti kol užklupę arktiniai šalčiai ims gadinti džiugesį atėjusia žiema. Apledėjusius laiptus ir kitas vietas vertėtų barstyti smėliu ir druska.

Agnė Breikštienė