Vitaminai ir papildai atšilus orams: kurių vitaminų nereikia vartoti ištisus metus

Kompleksiniai vitaminai, vitaminas C ir D, Omega-3, magnis, cinkas – šiuos ir kitus vitaminus bei maisto papildus daugelis renkasi vartoti šaltuoju periodu. Tačiau ar visų žiemos vitaminų vartojimą verta tęsti ir vasarą? Pavyzdžiui, atšilus orams, dažnas nutraukia vitamino D ar vitamino C vartojimą, kiti šiuos vitaminus vartoja be pertraukų. Specialistės papasakojo, kokių vitaminų iš tikrųjų reikia organizmui šiltuoju metu laiku, kokia mityba užtikrina, kad gautume visas reikalingas medžiagas, bei atskleidė, koks įprotis gali pridaryti žalos mūsų sveikatai.

Reklama

Populiariausi vasaros vitaminai

Anot BENU vaistininkės Lauros Kairiūkštienės, jei pavasarį vaistinėse pirkėjai dažniausiai teiraujasi vitaminų D ir C, B grupės vitaminų, geležies papildų, Omega-3 riebalų rūgščių ar imuninę sistemą stiprinančių papildų, tai vasarą paklausiausi kiti vitaminai.

„Norėdami apsidrausti nuo prakaitavimo ir mėšlungių, aktyvūs žmonės renkasi magnį, elektrolitus, taip pat teiraujasi antioksidantų, reikalingų apsaugoti odą nuo saulės žalos, populiarūs ir odai, plaukams bei nagams reikalingi kolagenas, biotinas ir cinkas. Pastebime, kad vasarą paklausūs virškinimą gerinantys bei nuo vabzdžių įkandimų apsaugantys papildai – pavyzdžiui, vitaminas B1 kartais naudojamas kaip natūrali apsauga“, – sako L. Kairiūkštienė.

Pasak vaistininkės, šiltuoju metų laiku organizmui dažnai tenka prisitaikyti prie didesnio fizinio aktyvumo, daugiau saulės, temperatūrų svyravimų ir galimo prakaitavimo, todėl verta rinktis papildus, kurie padeda palaikyti energiją, drėgmės balansą ir imuninę sistemą.

Vitamino D dilema: tęsti ar nutraukti?

Nors pavasarį, kai dažniau lepina saulė, dažnas renkasi nutraukti vitamino D vartojimą, pasak „Tavo klinika“ šeimos bei vidaus ligų gydytojos Rūtos Maciulevičienės, Lietuvoje efektyvi vitamino D sintezė odoje prasideda tik balandžio pabaigoje ar gegužę, kai ultravioletiniai spinduliai pasiekia pakankamą lygį.

„Reikia turėti omenyje, kad dauguma vaikų ir suaugusiųjų nepakankamai ilgai būna saulėje, dėvi pilnai kūną dengiančius drabužius arba naudoja stiprią apsaugą nuo saulės, todėl natūrali sintezė gali būti nepakankama. Be to, papildomas vartojimas rekomenduojamas rizikos grupėms – žmonėms su antsvoriu, tamsesne oda, tam tikrais sveikatos sutrikimais ar vyresnio amžiaus asmenims. Dėl šių priežasčių daugeliu atvejų verta tęsti vitamino D vartojimą, o kilus abejonių – pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje“, – pataria R. Maciulevičienė.

Kompleksiniai vitaminai ar pavieniai papildai?

Besirūpinantys savo sveikata dažnai susiduria ir su kita dilema: ką rinktis – vartoti kompleksinius vitaminus ar pavienius papildus? Anot L. Kairiūkštienės, kompleksinius vitaminus verta rinktis tuomet, kai neturime aiškių nusiskundimų ir norime profilaktiškai pasirūpinti savo organizmu: „Jie taip pat pravers ir tais atvejais, kai mityboje trūksta daržovių, žuvies, vaisių ar grūdinių produktų, kai gyvename labai aktyviai ir patiriame didelį fizinį krūvį. Vitaminų kompleksai taip pat naudingi vyresnio amžiaus žmonėms – jiems reikia daugiau B grupės vitaminų, vitamino D, kalcio, todėl kompleksai gali būti patogus sprendimas.“

Tuo tarpiu pavienius vitaminus verta rinktis tuomet, kai kraujo tyrimai parodo konkretų magnio, vitamino D ar geležies trūkumą, arba tada, kai gydytojas paskiria didesnę dozę konkretaus vitamino ar mineralo.

Kurių vitaminų vartojimą vasarą reikėtų nutraukti?

Anot L. Kairiūkštienės, imunitetui vasarą tenka mažesnis krūvis nei žiemą, o per didelis stimuliavimas ilgainiui gali jį išbalansuoti, todėl imuniteto stipriklių, tokių kaip vitaminas C, cinkas ar ežiuolė, nederėtų vartoti ištisus metus. Šiuos vitaminus rekomenduojama vartoti kursais, pavyzdžiui, 2-4 savaites, o paskui derėtų padaryti pertrauką.

„Žalingas gali būti ir geležies perteklius – ypač, jeigu nėra nustatytas geležies trūkumas, – pastebi vaistininkė. – Geležį visada geriausia vartoti vadovaujantis kraujo tyrimų rezultatais, o ne profilaktiškai. Taip pat be pertraukų nepatariama vartoti stresui valdyti skirtų adaptogenų, pavyzdžiui, rodiolių ar ašvagandos – vartojant šiuos papildus ištisus metus, jie gali prarasti savo efektyvumą.“

Kada gresia hipervitaminozė ar net organų pažeidimai?

Vaistininkė priduria, kad ištisus metus nederėtų vartoti ir riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitaminų A, E, K ir D, kurie kaupiasi organizme. Jai pritaria ir R. Maciulevičienė, teigianti, kad perdozavus vitamino A, pasireiškia galvos skausmas, pykinimas, odos pokyčiai, o vaikams – augimo sutrikimai. „Vitamino D perteklius sukelia hiperkalcemiją, dėl kurios atsiranda silpnumas, vėmimas, troškulys, inkstų pažeidimai“, – sako gydytoja.

Anot R. Maciulevičienės, profilaktiškai vartojant maisto papildus didelėmis dozėmis ir neturint aiškių indikacijų galima padaryti žalos sveikatai: „Nors tam tikrais atvejais vitaminų ir mikroelementų vartojimas yra būtinas, perteklinis naudojimas gali sukelti hipervitaminozę, mikroelementų disbalansą ar organų pažeidimus. Kai kurios medžiagos gali sąveikauti tarpusavyje ar su vartojamais medikamentais ir šitaip trikdyti įprastas fiziologines funkcijas. Todėl bet kokių papildų vartojimas turėtų būti pagrįstas individualiu poreikiu pasitarus su gydytoju.“

Natūralus būdas stiprinti organizmą – subalansuota mityba

Šiltuoju metų laiku organizmą galima stiprinti natūraliai – pavyzdžiui, įtraukiant į racioną daugiau vitaminų ir mineralų turinčio sezoniško maisto, kuris kompensuoja tai, ko organizmui trūko žiemą. Pasak L. Kairiūkštienės, vitamino C gausu petražolėse, krapuose, daigintuose grūduose, rūgštynėse, dilgėlėse, juoduosiuose serbentuose, citrusiniuose vaisiuose, paprikose.

„Geležies gausu jautienoje, kepenėlėse, kiaušiniuose, burokėliuose, špinatuose, lęšiuose, pupelėse, moliūgų sėklose, o raumenims ir nervų sistemai reikalingo magnio galime gauti valgydami grikius, avižas, migdolus, žaliuosius lapinius augalus, bananus. B grupės vitaminų esama viso grūdo produktuose, mėsoje, kiaušiniuose, mielių dribsniuose, o Omega-3 riebalų rūgščių – linų sėmenyse, čija sėklose, riebioje žuvyje, graikiniuose riešutuose. Žarnyno mikroflorą pastiprinsime rinkdamiesi fermentuotus produktus, tokius kaip rauginti kopūstai ar kefyras“, – pataria vaistininkė.