Nešvarus maudyklų vanduo kelia grėsmę sveikatai

Vasarą maudantis atviruose vandens telkiniuose padidėja užkrečiamųjų ligų rizika,- įspėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Ežerų, upių vanduo gali būti užterštas virusais, bakterijomis, kirminų kiaušinėliais, todėl išsimaudęs užterštame vandenyje žmogus rizikuoja užsikrėsti įvairiomis žarnyno infekcijomis – leptospiroze, dizenterija, vidurių šiltine, cholera.

ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės teigimu, žmonės turi įsitikinti, kad maudykla nėra užteršta ir atitinka higienos reikalavimų normas. Tokia informacija yra skelbiama viešoje erdvėje.

„Žarnyno infekcinių ligų inkubacinis periodas yra 3–7 dienos, todėl infekcijos simptomai pasireikšti gali ne iš karto. Tačiau jeigu viduriuojama, vemiama, karščiuojama, būtina kreiptis į medikus“, – pabrėžė G. Zagrebnevienė.

Vieni maudydamiesi užterštuose vandenyse, užsikrečia įvairiomis ligomis, kiti – ne. Tai priklauso nuo žmogaus imuniteto. Maudymasis užterštame vandenyje ypač pavojingas besilaukiančioms moterims, vaikams, pagyvenusiems žmonėms.

Kaip užteršiamas vanduo?

Po smarkių liūčių į atvirus vandens telkinius nuteka paukščių ir gyvulių, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, kanalizacijų, šiukšliadėžių turinys. Kartu su juo nuplaunami ir mikroorganizmai, kurie gali sukelti įvairių žarnyno infekcijų ar odos alergijų.

Vanduo taip pat užteršiamas žmonėms, gyvūnams ar paukščiams tuštinantis šalia vandens telkinių ar vandenyje.

Kaip žmogus gali užsikrėsti?

Įšilęs vanduo – palanki terpė įvairiems mikroorganizmams daugintis. Dažniausiai ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną (fekaliniu-oraliniu keliu), kai besimaudydami žmonės gurkšteli užteršto vandens. Priklausomai nuo patekusio į organizmą sukėlėjo, žmogus gali susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, bet dažniausiai tai būna ūmios žarnyno infekcinės ligos.

Dažnai besimaudant sekliuose stovinčiuose vandenyse išberia odą. Dažniausiai tai įvyksta dėl to, kad į žmogaus odą prasiskverbia vandens paukščių (ančių, žuvėdrų, gulbių ir kt.) išskiriamos šistosomų (siurbikių) lervos – cerkarijos. Suaugusios kirmėlės gyvena paukščių organizme.

Parazitų kiaušinėliams su paukščių išmatomis patekus į vandenį, iš jų išsirita lervos, kurios plaukioja vandenyje. Žmogus užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia odos uždegimą. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimų. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų.

Kaip išvengti susirgimų?

bent parą po stiprių liūčių vengti maudytis atviruose vandens telkiniuose;

po maudynių, išlipus iš vandens, iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu.  Jei yra galimybė, nusiprausti po dušu;

besimaudant stengtis, kad į burną nepatektų vandens;

negerti iš atvirų vandens šaltinių ir neplauti tokiu vandeniu daržovių, vaisių ir kitų maisto produktų;

keliaujant į kitas šalis gerti fasuotą, virintą vandenį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras