Nėštumo psichologija: kaip atsikratyti baimių
Nėštumas – aukščiausias moters prigimties reiškinys. Bet kad ir kaip būtų laukiama šios būsenos, ji atneša ne tik laimę, bet ir nerimą, baimes. Kaip su visu tuo susitvarkyti? Kaip padaryti, kad ir mamai, ir vaikeliui visus 9 mėnesius būtų gera?
Viena iš labiausiai paplitusių baimių – prarastas gebėjimas kontroliuoti savo kūną. Anksčiau moteris save bet kada galėjo suvaldyti – tarkim, kada norėjo, laikėsi dietos, – o dabar viskas keičiasi nepriklausomai nuo jos norų ir ketinimų. Labai daug lemia tai, kaip pati mama priima savo naująją būseną. Kartą užsiėmimuose buvo moteris, kuri laukėsi trečiojo vaikelio (tai retenybė, nes į kursus paprastai ateina moterys, kurios laukiasi pirmagimio). Ji skundėsi, kad jai visą laiką nepatogu, kažkas trukdo, tempia. Patariau jai nupiešti piešinį „mano kūdikis“. Ir... ji nupiešė ne naujagimį, o mokyklinio amžiaus berniuką. Paaiškėjo, kad ji labai myli savo antrąjį septynmetį sūnų. Taip stipriai, kad vyras jai pasakė: „susilaukime trečio vaiko, nes kitaip tu sugadinsi berniuką“. Faktiškai, šis nėštumas jai trukdė. Moteris bijojo, kad besirūpinant naujagimiu atsiras siena tarp jos ir numylėtinio sūnaus. Kai mes su tuo susitvarkėme – pagalvojome, kaip į šeimą „įvesti“ būsimą vaikelį, kaip padaryti, kad jo atsiradimas atneštų naujų, teigiamų emocijų, taip pat ir septynmečiui sūnui, pilvas nustojo „trukdyti“.
Kita baimė susijusi su moters socialinio vaidmens pasikeitimu. Ypač dažnai tai pasitaiko, kai moteris tapo nėščia neplanuotai. Moteris bijo iškristi iš socialinio gyvenimo, nuogąstauja, kad nesugebės grįžti į darbą, kad profesinėje srityje atsiliks nuo kitų. Iš tikrųjų nėštumas, o vėliau ir kūdikis miližiniškai praturtina moters vidinį pasaulį. Ypač jei moters profesija susijusi su žmonėmis (mokytojos, gydytojos, soc. darbuotojos...). Ji pradės geriau suvokti kitų poreikius ir reikalavimus, geriau bendrauti. Ir tai negali nedaryti įtakos jos profesiniam tobulėjimui, profesionalėjimui. Net jei moters darbas nesusijęs su žmonėmis, moteris nėštumo metu vis tiek daugiau gauna nei praranda. Moterys paprastai tampa atviresnės, kontaktiškesnės. Tai irgi svarbu, nes kiekvienas žmogus – ne tik porfesinis vienetas...
Dažnai moterys jaučia kūdikio baimę: ką su juo turėsiu daryti, jei pravirks, susirgs ir t. t.... Kad ir keista, ši baimė išnyksta arba bent sumažėja, jei būsimoji mama pradeda ruošti vaikeliui kraitelį. Tiesa, nemažai moterų bijo tuo užsiimti iš anksto – egzistuoja toks tarsi prietaras, kad neva negalima vaikeliui pirkti daiktų, kol jis nėra gimęs. Tokiu atveju galima elgtis taip: surašykte, ką reiks prikti ir iš kur (rūbai, higienos priemonės, vaistai...), ką bus galima pasiskolinti iš giminaičių ar draugų (pvz., lovytę, vežimėlį...), sugalvokite, kur statysite pervystymo stalą ir pan. – viską surašiusios atiduokite vyrui. Kai tik kūdikis gims, laimingas tėvelis turės apibėgti parduotuves ir viską paruošti jūsų sugrįžimui į namus. Kitu atveju neišvengsite nervų, nesusipratimų ir chaoso – o tai niekam nėra naudinga. Anksčiau moterys pačios siuvo kraitelį kūdikiui. Galbūt ir jūs turite tokią galimybę ar norą – tai būtų nuostabu, nes siūdama moteris galvoja apie vaikelį, ir jis tai jaučia. Aišku, šiais laikas niekas turbūt nesirengia pasisiūti visko, bet nunerti kepuraitę ar numegzti kojinaites – visai įmanoma.
Neretai moteris kankina baimė dėl vyro: kaip jis ją priims pasikeitusią? Vyras turi priimti savo žmonos motinystę. Nepamirškime, kad nėštumo laikotarpis taip pat yra stresas ir šeimos galvai. Vyras gali pasijausti vienišas. Ką gi daryti? Įtraukti į emocinę aplinką, paaiškinti savo būseną. Moterys neretai nėštumo metu tampa itin jautrios ir susierzinusios – tai gryna hormonų pasekmė. Užuot pykusios ant vyro, pakalbėkite su juo: „Noriu, kad man paglostytum galvą“ arba: „Man norisi muštis. Galima tave šiek tiek aptalžysiu?“.
Kūdikio gimimas – tai krizinis etapas šeimos gyvenime. Ir nuo to, kaip būsimi tėtis ir mama tai išgyvens, priklausys ne tik jūsų pačių, bet ir būsimo vaikelio laimė.
Susiję straipsniai
