Nereikia gėdytis hemorojaus – jį kaip ir bet kurią kitą ligą reikia gydyti

Dažnas lietuvis dažnai nesiryžta kalbėti apie savo ligas, o kai prasideda problemos „su antru galu“, gėdijamasi ne tik jas minėti, bet ir kreiptis pas gydytojus – pasirenkamas ignoravimo kelias. Tačiau tai yra blogiausia, ką tokiu atveju galima daryti.

Apie pilvo ir išeinamosios angos ligas „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose dirbančiu pilvo chirurgu – proktologu doc. Pauliumi Žeromsku. Jis yra ir Vilniaus universiteto docentas, taip pat vadovauja privačiai proktologijos klinikai, yra skaitęs gausybę mokslinių pranešimų ir parašęs ne vieną publikaciją.

– Turbūt žmonės, kuriems neteko susidurti su proktologais nelabai žino, ką jie veikia. Gal galite plačiau papasakoti kas yra proktologija?

– Proktologija yra chirurgijos mokslas apie tiesiosios žarnos ir išeinamosios angos ligas.

– Su kokia liga dažniausiai tenka susidurti jūsų praktikoje?

– Hemorojus turbūt yra ta liga, dėl kurios dažniausiai kreipiasi žmonės. Hemorojus – tiesiosios žarnos gale esančių kraujagyslių liga. Ten yra į kempinę panaši medžiaga, kurios funkcija yra uždaryti išeinamąją angą, prisipildydama krauju ji veikia kaip vožtuvas. Ši liga prasideda tada, kai minėtos kraujagyslės pradeda plėstis. Problema yra ir tai, kad hemorojui priperšami jam nebūdingi simptomai ir priežastys. Daugelis galvoja, kad vidurių užkietėjimas yra hemorojaus simptomas. Žmonės dažnai nesupranta, kas jiems yra, jie sako, kad jiems hemorojus, o kai paklausi, kokiais simptomais tai pasireiškia, paaiškėja, kad tai paprasčiausias vidurių užkietėjimas. Hemorojus apipinamas jam nebūdingais simptomais ir mitais. Pagrindiniai šios ligos simptomai – kraujavimas, hemorojinių mazgų iškritimas, kai išdidėja veneriniai kūnai ir tuštinimosi metu iškrenta lauk.  Negydant ši liga progresuoja, gausėja kraujavimas, labai baisių pasekmių kaip ir nėra, jis daugiau sukelia fiziologinį diskomfortą. Didžiausia bėda, jog visuomenėje yra galvojama, kad bet kokia liga, kuri yra išangėje, visą laiką siejasi su hemorojumi. O hemorojus nėra pavojingas, ši liga labai retai  sukelia rimtų komplikacijų. Tai nėra liga, nuo kurios mirštama. Tai yra problema. Dažnai tai būna kitos ligos, kurių simptomai yra labai panašūs į hemorojaus, tame tarpe ir vėžys. Dėl šios priežasties kokios rimtesnės ligos simptomus žmogus susieja su hemorojumi ir tą ligą tiesiog užleidžia.

– Kaip reiktų gydyti hemorojų?

– Galima gydyti vaistais arba chirurginėmis procedūromis – galima prideginti, uždėti žiedus ant išsiplėtusių venerinių kūnelių, Dažniausiai tai yra neskausminga procedūra. Blogiausia išeitis – operacija, kadangi tai yra išangėje, ant jos neuždėsi nei gipso, nei tvarsčių, o žmogus vis tiek nori tuštintis, tai yra labai skausminga. Taigi, reikia laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų apsisaugoma nuo operacinių skausmų.

– Kokio amžiaus žmonės dažniausiai serga šia liga?

– Visuomenėje galvojama, kad tai yra senesnių žmonių liga. Tačiau yra paveldimumo momentas, kai ji paveldima ja sergama nuo vaikystės.

– Ar pastebite, jog žmonės bijo kreiptis į gydytojus dėl problemų su išeinamąja anga?

– Ši problema yra aktuali. Žmonės stengiasi ignoruoti šias ligas, nes mes ne tik kad nemėgstam tą vietą kam nors rodyti, bet ir apie tai nesišnekame. Kad jūs buvote pas stomatologą pasisakysite, bet retai su draugais kalbėsitės, jog kreipiatės pas gydytoją dėl hemorojaus. Bėda, kad už hemorojaus dažnai slepiasi storosios žarnos vėžys. O vėžys, visų pirma, neturi savo specifinės simptomatikos. Kai atsiranda kraujavimas ar skausmai, liga jau būna pažengusi. Geriausia išvengti jo profilaktiškai tikrinantis, visi, kurie turi giminėje žmonių, kurie sirgo žarnyno vėžiu, turėtų nuo 40 metų eiti tikrintis kas tris-penkis metus. Tie, kurių giminėje šia liga nesirgo, turėtų tikrintis nuo 50 metų kas tris-penkis metus. Lietuvoje vyksta storosios žarnos vėžio prevencinė programa. Pagal šią programą yra tikrinamas slaptas kraujas išmatose, kadangi sergant vėžiu nebūtinai turi stipriai kraujuoti,  jis gali būti suvirškinamas žarnyne ir yra nematomas. Prevencinės priemonės leidžia nesunkiai diagnozuoti vėžį ankstyvose stadijose. Gerai žinoma, kad visi žarnyno vėžiai atsiranda iš gerybinių polipų, kuriuos lengva pašalinti. Net nereikia operuoti.

– Kaip galima išspręsti problemas, jog žmonės bijo kreiptis dėl savo ligų?

– Reiktų apie šias ligas viešai šnekėti, padaryti, kad jos nebūtų tabu visuomenėje.

– Ar užtenka Lietuvos ligoninėse įrangos gydyti žmones, ar ji pakankamai moderni?

– Lietuvoje aprūpinimas įranga labai geras ir labai geri specialistai. Maždaug 500 kilometrų aplink Lietuvą tokio lygio medicinos nėra, tai apima ir Baltarusiją, ir Latviją, ir Lenkijos dalį iki Varšuvos. Galbūt trūksta patirties kai kuriose specifinėse srityse, tarkim, retas kraujo vėžys, kuriuo suserga 2-3 žmonės per metus.

– Kokių problemų Lietuvoje yra su sveikatos apsauga?

– Problema egzistuojanti sveikatos apsaugos srityje, ir tai ne tik Lietuvos bėda, yra finansavimo pobūdis. Valstybė skiria tam tikrą kiekį pinigų sveikatos apsaugai, už kurį gali suteikti tam tikrą kiekį paslaugų. Ydingas yra sveikatos apsaugos finansavimo pobūdis. Sumoki savo pinigus, bet tų pinigų nevaldai, juos valdo kažkas kitas. Kai pinigus valdo trečias asmuo, jis neturi jokio intereso dėl tavo sveikatos, jam visiškai nesvarbu, kad tu papulsi pas gydytoją po trijų mėnesių. Be to yra visokių nesąžiningų žmonių, kurie stengiasi pasipelnyti. Dabar Lietuvoje yra paradoksali situacija, tarkim, tau reikia akinių, tai tu visų pirma eini pas šeimos gydytoją, kuris tau išrašo siuntimą pas okulistą, jei skauda dantį pirma eini pas šeimos gydytoją ir jis siunčia pas dantistą. Visų pirma sugaišti laiką ir išleidi pinigus visiškai nereikalingam specialistui. Savaime suprantama, jei blogai matai, tau gali padėt okulistas, jei skauda dantį, tai kreipiesi pas dantistą.

– Kaip būtų galima tai išspręsti?

Galima būtų palikti tą patį pinigų surinkimo būdą, bet turėtume suteikti teisę kiekvienam asmeniškai dalyvauti lėšų skirstyme. Pavyzdžiui, sumoki mokesčius ir sukaupi per kažkiek laiko, tarkim, 1000 litų. Ir tuos pinigus gali išleisti tik sveikatos apsaugai. Kol žmogus jaunas pas gydytojus jis nelaksto ir kaupia tuos pinigus senatvei.

– Koks yra privačios medicinos vaidmuo?

– Manau, kad ir šiandien nėra neprivačios medicinos. Gydymo įstaigos irgi kažkam priklauso. Savivaldybėms, valstybei ar privatiems asmenims. Gydymas irgi kainuoja, tik mokėtojas – dažniausiai valstybė. Nemenka problema šioje sistemoje yra vadyba ir efektyvus lėšų panaudojimas. „Privačios gydymo įstaigos medicina” – šiandien tai efektyviau lėšas naudojanti sistema, teikianti tas pačias paslaugas kaip ir valstybinės gydymo įstaigos. Jos šiandien išsprendžia dalį problemų dėl eilių, nuima dalį nuo valstybinių įstaigų. Čia gerokai aukštesnė aptarnavimo kokybė, neretai ir kvalifikacija.

Vytenis Miškinis

palangostiltas.lt