Sveikatingumo pleistrai užkariauja rinką: greitas sprendimas ar tiesiog placebas?

Sveikatingumo pleistrai (angl. wellness patches) – viena sparčiausiai plintančių naujovių pasaulinėje sveikatingumo rinkoje. Gamintojai žada pagalbą nuo skausmo, streso ar nemigos, tačiau sveikatos ekspertai įspėja: tokių pleistrų veiksmingumas dažnai nėra pagrįstas moksliniais tyrimais, todėl vartotojams rekomenduojama vertinti juos kritiškai.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė, kalbėdama apie socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusius sveikatingumo pleistrus, ragina vartotojus atskirti pakuočių aprašymuose pateiktus pažadus nuo moksliškai pagrįsto veiksmingumo.

„Teigiama, kad ant odos klijuojami pleistrai gali turėti poveikį sveikatai – mažinti nerimą, skausmą, padėti kovoti su nemiga, skatinti detoksikaciją ar pagerinti kvėpavimą. Jie veikia transderminiu būdu – kai veiklioji medžiaga prasiskverbia per viršutinį odos sluoksnį (epidermį), pasiekia kraujotakos kapiliarus ir iš ten patenka į sisteminę kraujotaką. Tokių produktų efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: molekulės dydžio – kuo ji mažesnė, tuo geresnis pasisavinimas – taip pat nuo medžiagų tirpumo riebaluose ir vandenyje, odos būklės bei veikliosios medžiagos koncentracijos“, – aiškina vaistininkė.

Anot jos, tokių pleistrų sudėtyje dažniausiai aptinkami pipirų ekstraktas, mentolis, kamparas, garstyčių milteliai, magnis, eteriniai aliejai, CBD (kanabidiolis) bei melatoninas. Vis dėlto, moksliniai įrodymai, kad šios medžiagos veiksmingai veiktų per odą, yra labai riboti.

„Iš visų rinkoje siūlomų pleistrų tik nikotino, hormonų bei skausmą malšinančių vaistų pleistrai yra moksliškai ištirti, jų veiksmingumas įrodytas, o naudojimas – plačiai taikomas medicinoje. Šie preparatai registruojami kaip receptiniai arba nereceptiniai vaistai ir yra griežtai testuojami“, – pabrėžia L. Vanagaitė.

Placebo efektas

Daugiausia mokslinių tyrimų atlikta su melatonino pleistrais – jie gali padėti reguliuoti miego ritmą, jei parinkta tinkama formulė. Tokie pleistrai dažniausiai turi CBD, kuris gali mažinti nerimą, nemigą ar skausmą.

„Tačiau CBD yra riebaluose tirpi medžiaga, todėl sunkiai prasiskverbia per odą be pagalbinių medžiagų. Be to, ji yra griežtai reguliuojama, tad tokie produktai turi atitikti griežtus kokybės ir saugumo reikalavimus“, – pažymi L. Vanagaitė.

PMS simptomai – itin jautri tema, todėl moterys dažnai tampa taikiniu įvairiems produktams, žadantiems mažinti skausmą, dirglumą ar nuotaikų kaitą.

„Tokių pleistrų sudėtyje dažnai randame magnį, B grupės vitaminus, melatoniną, eterinius aliejus ar žoleles, pavyzdžiui, tikrąjį skaistminą (Vitex agnus-castus), kuriam priskiriamas antiprolaktinis poveikis. Kai kurios šios medžiagos gali būti naudingos, tačiau jų transderminė forma dažnai nėra patvirtinta klinikiniais tyrimais“, – pabrėžia vaistininkė.

Ji primena, kad per odą pasisavinamų medžiagų veikimas turi fiziologines ribas – ne viskas, kas užklijuojama, bus įsisavinta ir teiks žadamus rezultatus.

„Tačiau placebo efektas – labai realus ir kartais netgi naudingas. Jei žmogus jaučia pagerėjimą, net jei produktas nėra pagrįstas moksliškai, poveikis vis tiek yra tikras. Viskas labai individualu, tačiau svarbu išlaikyti realistiškus lūkesčius“, – akcentuoja L. Vanagaitė.

Detoksikaciniai pleistrai: tamsėjimas – ne įrodymas

Rinkoje siūlomi detoksikaciniai pleistrai, kurie neva „ištraukia toksinus“ per odą – dažniausiai per pėdas. Po nakties tokie pleistrai patamsėja, o tai kai kurių vartotojų interpretuojama kaip iš organizmo pašalintų toksinų ženklas.

„Pleistrų sudedamosios dalys, sąveikaudamos su oda, gali pakeisti spalvą – tai dažniausiai prakaito ir oro drėgmės reakcija, o ne toksinų pašalinimas. Kuo spalva tamsesnė – tuo daugiau toksinų? Tai mitas. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad pleistrai galėtų per pėdų odą pašalinti sunkiuosius metalus, pesticidus ar kitus toksinus. Pagrindiniai mūsų organizmo detoksikacijos organai yra kepenys, inkstai ir plaučiai, o oda šiame procese vaidina labai mažą vaidmenį“, – pabrėžia L. Vanagaitė.

Nors tokie pleistrai paprastai nesukelia rimto pavojaus sveikatai, jie gali dirginti odą ar sukelti alergines reakcijas. Dar svarbiau – klaidinga informacija apie jų naudą gali formuoti neteisingą požiūrį į organizmo valymą ir sveikatinimąsi.

„Tokiuose produktuose dažnai aptinkame bambuko actą, mineralą turmaliną, augalinius ekstraktus, o kartais ir vadinamuosius „negatyvius jonus“. Šios medžiagos paprastai nėra toksiškos, tačiau gali tapti alergijų priežastimi“, – pažymi vaistininkė.

Burnos juostelės: pagalba miegui ar dirgiklis?

Burnos juostelės – tai paprastos, lipnios juostelės, klijuojamos ant lūpų prieš miegą, siekiant paskatinti kvėpavimą per nosį vietoj burnos. Tokios priemonės skatina nosies kvėpavimą, kuris suaktyvina diafragminį kvėpavimą – dėl to gali pasireikšti raminantis poveikis, pagerėti miego kokybė, ypač tiems, kurie įprastai kvėpuoja per burną.

„Teigiama, kad burnos juostelės gali sumažinti knarkimą, tačiau tik tuo atveju, jei jo priežastis – kvėpavimas per burną, o ne obstrukcinė miego apnėja. Tokias juosteles gydytojai taip pat kartais rekomenduoja po nosies ar peršalimo operacijų, kai siekiama iš naujo išmokyti kvėpuoti per nosį“, – sako L. Vanagaitė.

Vis dėlto, vaistininkė įspėja: šių juostelių nereikėtų naudoti, jei dažnai užsikemša nosis, jaučiamas nerimas ar panikos priepuoliai. Kai kuriems žmonėms užklijuota burna gali tik sustiprinti šiuos simptomus.

„Taip pat dažnas naudojimas gali sukelti odos sudirgimą aplink lūpas – dėl klijų, esančių šių produktų sudėtyje“, – priduria ji.

Kaip atsirinkti, kas veikia, o kas – tik reklama?

Renkantis sveikatingumo produktus, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pataria vadovautis keliais aiškiais kriterijais, kurie padeda atskirti iš tiesų vertingus produktus nuo madingų, bet mažai naudos teikiančių priemonių.

„Nereikėtų pasikliauti vien klientų atsiliepimais ar nuomonės formuotojų reklama. Ieškokite ir patikimų mokslinių tyrimų. Įvertinkite, ar produkto veikimo principas yra fiziologiškai įmanomas, ar nurodyta sudėtis ir veikliosios medžiagos aiškios bei logiškos. Jei etiketėje tik žolelių pavadinimai be veikliųjų medžiagų kiekių – tikėtis poveikio neverta. Sąžiningas gamintojas visada pabrėš, kad tai tik pagalbinė priemonė, skirta tam tikriems simptomams mažinti“, – akcentuoja L. Vanagaitė.