Neįvertinti besijaučiantys paramedikai: emigracija – geriausia išeitis

Lagaminus kraunasi ir orių atlyginimų bei tinkamų darbo sąlygų ieškoti pasiryžę ne tik jaunieji gydytojai, bet ir paramedikai. Ne visuomet saugūs darbo aplinkoje, priversti dirbti daugiau, jie nepretenduoja į orų atlyginimą. Pastaraisiais besiskundžiantys paramedikai dažnai pagalvoja apie emigraciją. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada, kad algos, jas keliant šalies medikams, paramedikams taip pat didės.

Reklama

Emigracija atrodo geriausia išeitis

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) darbuotojas, Lietuvos paramedikų asociacijos vadovas Rytis Malašauskas sako, kad tam, jog paramedikas galėtų egzistuoti, jis turi dirbti 1,5 etato.

„Paramediko-vairuotojo greitosios medicinos pagalbos etatas ant popieriaus yra 470 Eur plius priedai. Tai – darbas naktį ir t.t. Taip dirbant gaunasi tie patys 470 Eur“, – katino ašaras skaičiuoja R. Malašauskas.

Paramedikas, jo teigimu, gauna dar mažesnį atlygį – 430 Eur. Jam teko girdėti ne vieną paramediką kalbant, kad emigracija – geriausia išeitis.

Štai jis pats dirba visu etatu, bet vien tuo neapsiriboja: R. Malašauskas taip pat veda mokymus greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojams, mokytojauja Karaliaus Mindaugo profesiniame centre – moko būsimus paramedikus.

Ne visada saugūs

Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos organizavimui Vanda Pumputienė sako, kad paramedikas Greitosios medicinos pagalbos stotyje dažniausiai yra pradedantis savo karjerą būsimas medikas. Jos teigimu, jauni paramedikai dažniausiai stengiasi toliau mokytis ir neskuba galvoti apie emigraciją.

Paklausta, su kokiomis situacijomis ir pacientais kartais tenka susidurti paramedikams, V. Pumputienė tvirtino, kad pasitaiko ir apsvaigusių nuo įvairių toksinių medžiagų.

„Taip pat agresyvių, todėl darbo sąlygos ne visada būna saugios ir reikia kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus“, – atskleidė ji.

Paprašyta įvardyti skaičius, kuriuos savo algalapyje mato paramedikas, Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos organizavimui apibendrino: „Atlyginimas priklauso nuo darbo krūvio“.

Algos didės

SAM Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė sakė, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai yra pirmieji žmonės, teikiantys pagalbą sunkiausiems pacientams, tad, be jokios abejonės, jie yra svarbi sveikatos apsaugos grandis.

„Dėl gydytojų ir slaugytojų algų buvo jau ne kartą kalbėta ir vienareikšmiškai, algos jiems turi kilti ir jos tikrai kils. Ne išimtis ir paramedikai – keliant visos šalies medikų algas, jos bus keliamos ir šiems specialistams“, – žada A. Žilinaitė.

Jos teigimu, šiuo metu visų šalies gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimų vidurkis yra 841 Eur per mėnesį, o atskirose GMP stotyse atlyginimai svyruoja vidutiniškai nuo 643 iki 991 Eur už etatą. „Tad kalbėti pirmiausia reikėtų apie netolygumus tarp gydymo įstaigų. Tačiau keliant algas visiems šalies medikams, jos tikrai didės ir GMP darbuotojams“, – dar kartą pakartojo ministerijos atstovė.

Praėjusiais metais esą jau pavyko medikams pakelti algas vidutiniškai 8 procentais. Šis svarbus darbas, pasak ministerijos atstovės, bus tęsiamas ir šiais metais, nes su Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės atstovais jau pasirašyta sutartis, pagal kurią nuo 2018 m. gegužės 1 d. algos bus keliamos dar 20 proc., o ilgalaikėje perspektyvoje dar daugiau. Šio susitarimo su medikų bendruomene bus laikomasi.

„SAM specialistai nuolatos ieško galimybių ir deda visas pastangas, kad medikų atlyginimai kiltų. Dėl to dar bus tariamasi ir su medikų atstovais, kurie visuomet buvo kviečiami į pasitarimus šiais klausimais ir toliau bus į juos kviečiami. Kai tik bus rasta daugiau konkrečių priemonių, apie tai informuosime visuomenę“, – žadėjo A. Žilinaitė.

Moksleivių nemažėja

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas dr. Tomas Darbutas portalui VLMEDICINA.LT teigė, kad šiuo metu profesiniame centre yra du kursai, kuriuose mokosi būsimieji paramedikai,  kiekviename iš jų yra po 125 moksleivius.

„Motyvacija, manau, pagrindinė yra tokia, kad tai yra medicininė programa, jie gali dirbti su medikų komanda, profesiniu lygmeniu nėra daug tokių programų. Ne paslaptis, kad yra daug žmonių, kurie neįstoja į kolegijas, universitetus. Jie ateina į profesinį mokymą. Kiti ateina tikslingai, nes žino, kad ši programa suteikia daug adrenalino, daug įvairiapusio darbo, nes jis nemonotoniškas. Azarto šiame darbe jo netrūks“, – apie tai, kas motyvuoja rinktis šią specialybę, kalbėjo T. Darbutas.

Programa trunka dvejus metus, praktika pas darbdavį sudaro 600 valandų, tai yra 15 savaičių.

„Mes Kaune sutarę su Greitosios pagalbos stotimi, su Respublikine, su Klinikine Kauno ligoninėmis, su privačia greitąja turime ryšių, Vilniaus miesto ir rajono greitąja pagalba, patys mokiniai dar ieškosi savo ruožtu – kas Jonavoj, kas Šiauliuose, kas Panevėžyje. Kaune mes patys siūlome ir Vilniuje, o kitur mokiniai ieško. Jie dažniausiai renkasi greitosios pagalbos stotis arba priėmimo skyrių, nes šiuo metu net Kauno klinikų priėmimo skyriuje dirba nemažai paramedikų“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, nemažėja ir stojančiųjų į šią specialybę: „Šiemet per bendrą  sistemą buvo vykdomas, skaičius buvo labai didelis, sakyčiau, didesnis, nei praėjusiais metais, kai priėmimas nebuvo vykdomas per bendrą sistemą“.