Negatyvus požiūris į senatvę – Alzheimerio ligos rizikos faktorius

Tyrimai rodo, kad Alzheimerio ligos riziką galima ženkliai sumažinti atsisakius negatyvaus požiūrio į senatvę, – mokslininkų išvadas, pateiktas žurnale „Psychology and Aging“, skelbia sciencedaily.com.

Reklama

Alzheimerio liga  - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, jo vardu ji ir pavadinta.

Jeilio visuomenės sveikatos universiteto mokslininkai nustatė, kad asmenys, negatyviai vertinantys savo senėjimą, dažniau susiduria su smegenų pakitimais, sąlygojančiais Alzheimerio ligos pasireiškimą. Jie pateikė išvadą, kad norint sumažinti šios neurodegeneracinės ligos, sąlygojančios senatvinę demenciją, paplitimą Vakarų pasaulyje yra svarbu keisti nusistovėjusią nuomonę apie senatvę, kad vyresnis amžius yra susijęs su luošumu ir kvailumu.

Tyrimui vadovavusi mokslininkė B. Levy pirmoji atskleidė ryšį tarp smegenų pakitimų, susijusių su Alzheimerio liga ir kultūrinių psichosocialinių rizikos veiksnių.

Pirmame tyrimo etape 158 suaugę sveiki keturiasdešimtmečiai dalyvavo apklausoje apie senatvę. Buvo siekiama išsiaiškinti vyraujančius stereotipus apie senatvę. Apklausoje buvo pateikti tokie teiginiai: „vyresnio amžiaus žmonės yra išsiblaškę“ arba „vyresnio amžiaus žmonės turi atminties problemų ir sunkiai mokosi naujų dalykų“.

Po 25 metų tie patys žmonės dalyvavo antrame tyrimų etape. Magnetinio rezonanso tyrimu nustatyta, kad tiriamųjų, kurių požiūris į senėjimą buvo negatyvus, hipokampo smegenų dalis nyko daug greičiau negu žmonių, kurių požiūris į senatvę buvo pozityvus.Hipokampo smegenų dalis yra ypač svarbi atminčiai. Sumažėjusi hipokampo smegenų apimtis yra vienas iš Alzheimerio ligos indikatorių.

Trečiame etape buvo tiriamos skrodimo metu paimtos smegenys. Buvo tiriami kiti du Alzheimerio ligos rodikliai: amiloidinės plokštelės – baltyminės sankaupos, susidarančios tarp smegenų ląstelių, ir neurofiriliniai tinkleliai, susidarantys smegenų ląstelių viduje. Ištyrus skrodimo metu paimtus smegenų mėginius, paaiškėjo, kad tiriamieji, kurie pesimistiškai vertino senatvės perspektyvą, turėjo ženkliai didesnį kiekį baltyminių plokštelių ir tinklelių savo smegenyse nei tie, kurie į savo senatvę žvelgė pozityviai.

Tyrimo vadovė B. Levy įsitikinusi, kad patologinius smegenų pakitimus sąlygoja stresas, kurį sukelia neigiamas visuomenės požiūris į senstantį žmogų. Kai kurie asmenys šį požiūrį prisiima labai asmeniškai ir savo senėjimą vertina su baime ir pesimizmu. Anot mokslininkės, nors tyrimo duomenys kelia susirūpinimą, daug vilties teikia suvokimas, kad sušvelninus neigiamą senatvės vertinimą galima tikėtis priešingų rezultatų.

Ugdyti pozityvų požiūrį į senatvę reikėtų jau vaikystėje, nes kultūriniai stereotipai vaikams yra suformuojami iki ketverių metų.