Negalios nustatymo pokyčiai: „Pagalbos sistema yra ne popierinė, o reali“

Daugiau nei metus įgyvendinami negalios nustatymo pokyčiai jau duoda realų rezultatą – beveik tūkstantis Lietuvos šeimų išvengė papildomų procedūrų ar atskirų vertinimų, kai jų nariams buvo nustatyta sunki negalia, – rašoma Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) pranešime. 

Pokyčių esmė – „vieno langelio“ pagalbos principas, reiškiantis paprastesnį negalios nustatymą ir individualų požiūrį į kiekvieną žmogų.

Iki pertvarkos žmonės su negalia patys ieškojo pagalbos skirtingose institucijose, rašė prašymus, nešė dokumentus. Tai kėlė stresą ir užėmė daug laiko. Dabar kiekvieno žmogaus situacija vertinama individualiai pagal specialų klausimyną, o sudarytas pagalbos planas apima visus reikalingus sprendimus – nuo techninių priemonių ar būsto pritaikymo iki pavėžėjimo ar darbo asistento.

„Svarbiausia, jog žmogui su negalia nebereikia vienam rūpintis, kaip viską susiderinti. Institucijos pačios kreipiasi į asmenį, o pagalbos koordinatorius užtikrina, kad planas veiktų ir pagalba pasiektų laiku“, – sako Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.

Pasak jos, vien per 2024 metus priimta daugiau kaip 7600 sprendimų dėl pagalbos planų, o šių metų pirmą pusmetį – per 5 tūkst.

Šie pokyčiai jau duoda rezultatų ir sunkios negalios atvejais – sprendimai priimami greičiau ir aiškiau.

„Įvykę pokyčiai palengvino negalios nustatymą beveik tūkstančiui šeimų. Tai rodo, kad einame teisingu keliu – žmonės turi patirti kuo mažiau formalumų“, – pažymi Jelena Ivančenko, ANTA direktoriaus pavaduotoja.

„Vieno langelio“ principas veikia ir konsultavimo srityje. Kasmet Agentūra atsako į dešimtis tūkstančių skambučių ir laiškų, o nuo šių metų pradėjęs veikti virtualus asistentas jau padėjo daugiau nei 30 tūkst. kartų. Vis dėlto reprezentatyvios ANTA apklausos duomenys rodo, kad apie naujoves girdėjo 40 proc. žmonių, 36 proc. mano, jog sprendimą dėl negalios priima gydytojų konsiliumas. Be to, dar gajūs mitai, esą negalios nustatymas reiškia, jog neteks darbo ar gaus mažesnes socialines išmokas.

„Pokyčius žmonės jaučia, tačiau visuomenei dar trūksta supratimo. Mūsų bendras uždavinys – šviesti ją ir naikinti mitus, pavyzdžiui, „kuo daugiau diagnozių, tuo sunkesnė negalia“ arba „atvykęs į ANTA dėl pablogėjusios situacijos galiu netekti socialinių išmokų ir garantijų“, – sako Lietuvos paraplegikų asociacijos vadovas Juozas Bernatavičius, pabrėždamas, kad šiuo metu veikianti pagalbos sistema yra ne popierinė, o reali.

„Anksčiau žmogus, nustačius negalią, būdavo paliekamas likimo valiai. Dabar situacija pasikeitė. Šie pokyčiai yra žingsnis į priekį ir džiaugiuosi, kad jis žengtas glaudžiai bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, įsiklausant į mūsų poreikius. ANTA sudaromi pagalbos planai – tai reali pagalba. O ypač svarbu, kad su asmeniu susisiekia pačios įstaigos, teikiančios pagalbą“, – teigia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.