Negalavimus prišaukia mintys

Jeigu sergate viena ar kita liga, o medicina jums taip ir nepadeda – kreipkitės į psichoterapeutą. Šiandien psichoterapeutai sėkmingai gydo daugelį ligų. Psichoterapija galima išgydyti astmą ir nevaisingumą, alergiją, daugelį skrandžio ir žarnyno ligų, enurezę, odos bei kitas ligas. Bet kokiu atveju praverstų bent jau pasikonsultuoti su psichologu, gydančiu psichosomatines ligas.

Tačiau nereikėtų tikėtis, kad psichologinis gydymas – kas nors ypatinga ir žaibiška. Žaibiškai gydo tik A.Kašpirovskis per televizorių. Psichosomatinių ligų terapija – ilgas procesas.

Psichosomatinės ligų priežastys

Psichosomatiniais sutrikimais laikome tuos organų ir organizmo sistemų pažeidimus, kurie kyla arba paūmėja dėl psichologinių veiksnių.

Psichosomatinė medicina – naujos mados psichosomatinis ligos gydymas, labai išpopuliarėjęs Zigmundo Froido laikais.

Šiuo atveju daugelį ligų sukelia psichosomatinės priežastys. Pavyzdžiui, neišreikšta ir slopinama agresija tampa ėduonies ir trapių kaulų priežastimi, nenoras matyti pasaulį sukelia trumparegystę, dirglumas – odos ligas ir kt.

Tokiais atvejais psichologas (psichoterapeutas) fizinę ligą laiko tik simptomu, psichologinės ligos apraiška. Jis gydo tik nervus. Vos tik psichologinė problema pašalinama, liga išnyksta savaime.

Štai kad ir agresija: jeigu ją visą laiką slopintume, organizmui taip tarsi „įsakytume“ neišskirti tam tikrų cheminių medžiagų, padedančių pasireikšti agresijai. Jei organizmas pakankamai nebeišskirtų „atakos ir puolimo“ hormonų, susidarytų per daug „baimės ir panikos“ hormonų, todėl „kūnas sugestų“.

Tokiu atveju manoma, kad, panaikinus nepalankią psichologinę būseną, automatiškai išnyksta ir jos pasekmė – liga.

Sirgti yra naudinga

Liga žmogui, turinčiam psichologinių problemų, yra tarsi naudos šaltinis. Pavyzdžiui: kai susergate, artimieji ima labiau domėtis ir rūpintis jumis. Jeigu nenorite bendrauti ar ką nors veikti, nuo to gali išvaduoti galvos skausmas.

Kartais ligos požymiai kompensuoja tai, ko žmogus sąmoningai sau neleidžia. Štai jis uždraudė sau verkti. Neva vyrai neverkia ir pan. Tokiu atveju žmogus gali „verkti kūnu“: prakaituoti, nuolat jausti nenumaldomą norą šlapintis.

Saugumo poreikis gali išprovokuoti per didelį riebalų kaupimąsi („atsargos“) arba odos ligas („antroji oda“).

Galima daryti tokią išvadą: jeigu žmogus negali psichologiškai patenkinti savo poreikių, jis iš dalies juos patenkina kūniškai, iracionaliai sukeldamas ligą, „patogią“ šiems poreikiams tenkinti.

Nenorėdamas matyti apanka

Okulistas blogos regos priežastimi gali laikyti paveldimumą, traumą arba regai kenksmingus įpročius (skaitymą prietemoje, televizoriaus žiūrėjimą pernelyg iš arti ar per ilgai ir kt.).

Tačiau psichologas-psichosomatikas pirmąja ligos priežastimi gali laikyti nesąmoningą paciento nenorą ką nors matyti ar pastebėti.

Prarasdamas regėjimą, žmogus už tai gauna „antrinės naudos“. Tai yra gali aiškiai nebematyti to, ko nenori. Silpnesnė rega palengvina jos psichologinius išgyvenimus.

Psichosomatinis gydymas ir yra skirtas tikrosios nesąmoningo nerimo priežasties suvokimui. Psichoterapijos metu pacientas prisimena ir supranta, ką konkrečiai pasąmonė nori pasakyti. Kai tik tai žmogus suvokia, liga ima trauktis.

Teoriškai mes patys galime įveikti daugelį savo ligų. Tereikia atsikratyti nepalankių psichologinių išgyvenimų, tada sunaikinsime ir pačią ligą.

Viktorija Gončarova

psichologija.net