Nutukimą lemia kompleksiniai veiksniai – tiek psichologiniai sutrikimai, tiek genetika, somatinės ligos ar vartojami vaistai. Gydytojų įsitikinimu, gydymas taip pat turėtų būti įvairialypis ir orientuotas ne tik į svorio mažinimą, bet ir gyvensenos keitimą bei psichologinių sutrikimų gydymą.
Šių metų birželio 25 d. duomenimis, net 51 proc. Europos suaugusiųjų kenčia nuo antsvorio, o 17 proc. yra nutukę. Nutukimas gali lemti plaučių, raumenų, kaulų, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos, uroginekologinius, ginekologinius, psichologinius, neurologinius, vėžinius ir kitus susirgimus. Ši sveikatos būklė diagnozuojama, remiantis tiek kūno masės indeksu (KMI), kai KMI siekia ar viršija 30 kg/m2, tiek Edmontono klasifikacija, įvertinančia metabolinę, psichinę sveikatą, medžiagų apykaitos sutrikimus ir kitus veiksnius.
Visuomenėje neretai gajus įsitikinimas, kad nutukimas – disciplinos ir fizinio aktyvumo stokos rezultatas. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad ši liga susideda iš daugybės veiksnių, tokių kaip biologija ir genetika, somatinės ligos, šalutinis vaistų poveikis, psichologiniai sutrikimai ir gyvenimo būdas. Gydytojai sutinka, kad pirmieji žingsniai ligos gydyme – oficiali nutukimo diagnozė ir žmogaus sąmoningas siekis spręsti šią sveikatos problemą.
Medikamentinis ar chirurginis gydymas?
Pirmaujančios privačios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse plastinės, ortopedijos ir bendrosios chirurgijos srityse „Nordclinic“ gydytojos endokrinologės Aistės Kondrotienės teigimu, nutukimo vystymesi didelį vaidmenį vaidina energijos disbalansas, genetika bei epigenetika, aplinkos veiksniai, hormonų reguliacijos pokyčiai ir mikrobiota.
Nutukimo gydymas, pasak endokrinologės, turėtų būti kompleksinis: visų pirma, reikia pradėti nuo gyvenimo būdo, elgsenos, mitybos keitimo ir į kasdienę rutiną įtraukti sportą. Nepavykus pasiekti realių rezultatų, galima galvoti apie medikamentinį gydymą ar bariatrinę operaciją, atsižvelgiant į turimas gretutines ligas bei nutukimo komplikacijas. Taip pat svarbu ne tik mažinti paciento svorį, bet ir gydyti nutukimo sukeltas gretutines ligas.
„Kalbant apie gydymo pasirinkimus, medikamentais nutukimą reikėtų pradėti gydyti, kai gyvensenos pokyčiai neduoda norimų rezultatų, o žmogaus KMI viršija 30 kg/m2 arba viršija 27 kg/m2, kartu esant kitoms gretutinėms ligoms – arterinei hipertenzijai, dislipidemijai, prediabetui, cukriniam diabetui ir kitoms, – pasakoja A. Kondrotienė. – Gydymas vaistais turi ir papildomų naudų: mažina tokių didžiųjų kardiovaskulinių įvykių, kaip infarktai ir insultai, riziką, padeda pasiekti geresnę 2 tipo diabeto kontrolę. Be to, numetus svorio bet kuriuo metodu, mažėja arterinis kraujo spaudimas ir lengviau koreguojama dislipidemija. Tačiau jei po trijų mėnesių medikamentinio gydymo nėra norimų rezultatų arba svoris sumažėja mažiau nei 5 proc., toks gydymas nutraukiamas.“
Šiuo metu Europoje registruoti penki vaistai nutukimui gydyti: geriamieji virškinamojo trakto lipazių inhibitorius orlistatas ir naltreksono hidrochlorido bei bupropiono hidrochlorido kombinuotas preparatas, taip pat injekciniai GLP-1 receptoriaus analogai liraglutidas ir semaglutidas bei GLP-1 ir GIP receptorių agonistas tirzepatidas.
Pasak klinikoje dirbančio bariatrijos chirurgo prof. dr. Almanto Malecko, chirurginis gydymas rekomenduojamas žmogaus KMI siekiant ar viršijant 40 kg/m2 arba 35 kg/m2, jei yra ir gretutinių ligų. Vis tik, lyginant su medikamentiniu nutukimo gydymu, chirurgija turi tam tikrų pranašumų.
„Tyrimai rodo, kad bariatrinės operacijos gali nutukusių pacientų gyvenimo trukmę prailginti trejais metais. Be to, mažėja mirčių nuo kardiovaskulinių ligų, pavyzdžiui, infarkto, vėžio ir diabeto rizika, efektyviau koreguojamas kraujo spaudimas“, – sako prof. dr. A. Maleckas.
Dažniausios bariatrinės operacijos yra restrikcinės (skrandžio raištis, vertikali skrandžio rezekcija), malabsorcinės (tulžies ir kasos apylankos operacija) ir kombinuotos (skrandžio apylankos operacija). Tačiau, chirurgo teigimu, dėl bariatrinės operacijos galima kreiptis tik išbandžius visus kitus nutukimo gydymo metodus.
Psichologinės tendencijos ir nutukimas – užburtas ratas
Klinikos psichiatrė Eimantė Kamilė Kališauskienė teigia, kad į nutukimą linkę žmonės pasižymi tam tikromis psichologinėmis charakteristikomis. Pavyzdžiui, jie yra emociškai jautresni, turi polinkį į impulsyvumą bei priklausomybines tendencijas, o vidinius konfliktus neretai išreiškia per savo kūną – stiprias emocijas bando suvaldyti valgydami. Be to, nutukimą gali paskatinti ir depresija, nerimo, valgymo, asmenybės, miego ir kiti psichikos sutrikimai.
„Tiek nutukimas, tiek psichikos problemos glaudžiai susiję tarpusavyje – viena problema gali iššaukti kitą ir atvirkščiai. Todėl gydyti rekomenduojama lygiagrečiai abi problemas, o nutukusį žmogų reikėtų gelbėti čia ir dabar, nes pats nutukimas sveikatai itin pavojingas. Psichoterapeutas turėtų būti nutukusį žmogų gydančios komandos dalis“, – sako gydytoja.