Kaip susigrąžinti kontrolę ir gyventi be šlapimo nelaikymo baimės

Šlapimo nelaikymas – tai ne tik medicininė problema, bet ir socialinis bei emocinis iššūkis, kurį patiria milijonai žmonių visame pasaulyje. Pasitaiko atvejų, kai dėl nemalonaus kvapo ir diskomforto žmonės pradeda vengti viešumos, o tai gali turėti neigiamos įtakos netgi psichinei sveikatai. Nors ši tema vis dar apgaubta tylos ir gėdos, svarbu suprasti, kad šlapimo nelaikymas nėra nei retas, nei neišvengiamas senėjimo palydovas – su juo gali susidurti tiek jauni, tiek vidutinio amžiaus asmenys. Tyrimai rodo, kad net 1 iš 4 moterų ir 1 iš 10 vyrų per savo gyvenimą patiria tam tikrą šlapimo nelaikymo formą. Nepaisant ligos dažnumo, daugelis vis dar jaučia gėdą kreiptis pagalbos.

„Šlapimo nelaikymas yra problema, kuri progresuoja, jeigu ji negydoma. Iš pradžių gali pasirodyti tik keli šlapimo lašai, tačiau, laikui bėgant, gali prasidėti rimtesni sutrikimai, paveikiantys kasdienį gyvenimą. Norėčiau pabrėžti, kad šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti daugybę veiksmingų sprendimų, todėl neverta kentėti tyliai“, – teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyriaus vyresnysis ordinatorius, gydytojas chirurgas Marius Anglickis.

Šlapimo nelaikymo priežasčių gali būti daugybė – nuo nėštumo ir gimdymo iki neurologinių ligų ar net per didelio kofeino vartojimo

Daugeliu atveju šlapimo nelaikymo priežastys yra kompleksinės: gimdymas, hormoniniai pokyčiai menopauzės metu, antsvoris bei senėjimo procesai silpnina tarpvietės raumenis, kurie atsakingi už šlapimo sulaikymą.

Bene didžiausią įtaką moterų šlapimo nelaikymui atsirasti turi gimdymas. Nustatyta, kad beveik 90 procentų moterų, besiskundžiančių šlapimo nelaikymu, yra gimdžiusios. Taip nutinka dėl to, kad po gimdymo pakinta moterų urogenitalinės sistemos anatomija, susilpnėja tarpvietės raumenys, gali nusileisti lyties organai, sutrikti šlapimo pūslės užsidarymas.

Šlapimo nelaikymas taip pat gali būti susijęs su neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio, Parkinsono ligos ar insultas. „Pacientai po insulto dažnai praranda gebėjimą kontroliuoti šlapinimąsi, nes pažeidžiamas ryšys tarp smegenų ir šlapimo pūslės“, – paaiškina gydytojas. Tokiais atvejais gali padėti elgesio terapija, specialios treniruotės bei medikamentai, mažinantys šlapimo pūslės hiperaktyvumą.

Vyresniame amžiuje nyksta šlapimo takų ir šlapimo pūslės gleivinė, silpnėja raumenys, sutrinka šlapimo pūslės veikla. Be to, senstant gali pasireikšti neurologinės ligos, kurios dar labiau apsunkina šlapimo nelaikymo problemą.

„Įdomu tai, kad šlapimo nelaikymo priežasčių gali būti daugybė – nuo nėštumo ir gimdymo iki neurologinių ligų ar net per didelio kofeino vartojimo. Pavyzdžiui, nutukimas padidina šlapimo nelaikymo riziką 2–3 kartus, nes didesnis kūno svoris daro spaudimą dubens raumenims. Be to nustatyta, kad kas antra moteris po menopauzės susiduria su tam tikrais šlapimo nelaikymo simptomais. Šlapimo nelaikymo sutrikimus gali sukelti ir šlapimo takų infekcijos, vidurių užkietėjimas, medikamentai“, – vardija gydytojas M. Anglickis.

Šlapimo nelaikymo rizika didėja su amžiumi

Šlapimo nelaikymas dažniausiai pradedamas fiksuoti tarp 55–65 metų amžiaus žmonių, o reikšmingai dažnėja nuo 65 metų. Tačiau ši problema gali atsirasti ir daug anksčiau, priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės ir gyvenimo būdo. „Nors šlapimo nelaikymo rizika didėja su amžiumi, tačiau tai nėra universali taisyklė visiems atvejais. Jis gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims po gimdymo ar vyrams, kuriems buvo atliktos prostatos operacijos“, – aiškina gydytojas M. Anglickis.

Kaip ir šlapimo nelaikyto priežastys, taip ir jo tipai gali būti skirtingi: vieni pacientai patiria įtampos šlapimo nelaikymą, kai šlapimas išbėga kosint, juokiantis ar šokinėjant, kiti susiduria su dirglia šlapimo pūsle. Tuomet kamuoja dažnas noras šlapintis, pasišlapinus vėl atrodo, kad šlapimo pūslė pilna. Jei kamuoja dirglios šapimo pūslės simptomai, tuomet reikėtų vengti kofeino turinčių produktų (kavos, juodos, žalios arbatos), aštraus, rūkyto maisto, alkoholio. Simptomus dažniausiai labai efektyviai sumažina arba visai pašalina medikamentinis gydymas.

Kokie gydymo būdai egzistuoja?

Anot gydytojo, pirmasis žingsnis kovojant su šlapimo nelaikymu – gyvenimo būdo pokyčiai. Ypač veiksminga priemonė yra dubens dugno raumenų stiprinimas, dar vadinami Kėgelio pratimais. Šie paprasti, tačiau efektyvūs pratimai tinkami bet kokio amžiaus moterims, nes jų atlikimui nereikia nei specialios įrangos, nei papildomo laiko. Juos galima įtraukti į kasdienę rutiną – atliekant namų ruošą, vairuojant ar net stovint eilėje. Siekiant ilgalaikių rezultatų, svarbu pradėti juos praktikuoti dar prieš gimdymą ir tęsti po jo. Pirmieji pokyčiai dažniausiai pastebimi po maždaug trijų mėnesių nuoseklaus darbo. Reguliarus raumenų stiprinimas ne tik padeda kontroliuoti šlapimo pūslę, bet ir tonizuoja makšties sieneles, didina jautrumą bei gali pagerinti intymų gyvenimą.

Svarbu stebėti ir savo mitybą – mažinti alkoholio ir kofeino kiekį, kurie dirgina šlapimo pūslę, bei palaikyti sveiką kūno svorį.

Jeigu konservatyvus gydymas nepadeda pasiekti norimų rezultatų, atsižvelgiant į nelaikymo tipą ir jo priežastį, gali būti skiriamas medikamentinis arba chirurginis gydymas. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje daugelis šlapimo takų operacijų atliekamos Dienos chirurgijos stacionare, kur pacientai dažniausiai išbūna ne ilgiau nei 24 valandas. Tai leidžia sumažinti infekcijų riziką ir greitai grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Urologijos skyrius išsiskiria pažangia diagnostikos ir gydymo įranga, kas padeda atlikti tikslias ir minimaliai invazyvias apatinių šlapimo takų operacijas bei procedūras.

„Viena efektyviausių chirurginių intervencijų – šlaplės raiščio implantacija per mažus pjūvius tarpvietėje. Šios procedūros rezultatai dažniausiai būna puikūs, todėl pacientės gali vėl džiaugtis komfortišku ir visaverčiu gyvenimu“, – teigia gydytojas chirurgas.

Sveikatos būklė, apie kurią dar vengiama kalbėti net su gydytojais

Nors šlapimo nelaikymas daugeliui atrodo kaip jautri tema ar net tabu, svarbu žinoti, kad tai yra sveikatos būklė, kurią galima ir būtina spręsti. Deja, dauguma vyresnio amžiaus žmonių šlapimo nelaikymą laiko natūraliu senėjimo procesu ir vengia apie tai kalbėtis net su gydytojais.

„Daugelis pacientų gėdijasi, jaučiasi nepatogiai ar net mano, kad gydytojai nesuteiks veiksmingos pagalbos. Tačiau šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti daugybę sprendimų. Jei ši problema daro įtaką jūsų gyvenimo kokybei – neverta kentėti tyliai. Kreipkitės pagalbos, nes gyvenimas be diskomforto yra įmanomas. Norėčiau pabrėžti, kad šlapimo nelaikymo problema yra išsprendžiama. Medicinos naujovės ir tinkami gydymo metodai leidžia šlapimo nelaikymą efektyviai kontroliuoti, todėl svarbu nebijoti kreiptis į specialistus ir ieškoti pagalbos“, – teigia M. Anglickis.