Krūties vėžio diagnozę dar iki 40 metų amžiaus išgirsta apie 6 proc. moterų. Tokią diagnozę lydi chemoterapija, hormonų terapija arba abu gydymo metodai. Mažiausiai 40 proc. moterų, kurioms paskirtas chemoterapinis kursas, anksčiau laiko susiduria su amenorėja (menstruacinio ciklo nebuvimu).
„Tai vienas iš šalutinių chemoterapijos poveikių, tačiau šiuo metu nėra būdo, kaip skiriant chemoterapinį gydymą išvengti kiaušidžių pažeidimo“, – teigiama žurnale „JAMA“.
Mokslininkai siūlo pritaikyti gonadotropino terapiją (hormono, kuris reguliuoja hipofizės veiklą) triptorelinu, taip apsaugant kiaušides nuo neigiamo chemoterapijos poveikio. Siekiant patvirtinti tokios terapijos efektyvumą, Italijoje atliktas tyrimas. Jame dalyvavo 281 pacientė, nuo 2003 iki 2008 metų išgirdusi I – III stadijos krūties vėžio diagnozę. Nė vienai iš jų iki gydymo chemoterapija nebuvo prasidėjusi amenorėja.
Kontrolinėje grupėje moterys buvo gydomos tik chemoterapija, o kitoje - chemoterapija ir triptorelinu, pradedant jo skyrimą dar savaitę iki chemoterapijos, o vėliau kas keturias savaites.
17 proc. pacienčių, gavusių šią terapiją klinikinių bandymų metu, išvengė ankstyvos amenorėjos. Negavusios terapinio gydymo ankstyvos menopauzės sulaukė 25,9 proc. moterų. Tačiau iš tų, kurios gavo šią terapiją, ankstyvos menopauzės sulaukė tik 8,9 proc. Nei amžius, nei chemoterapijos tipas neturėjo ryšio su padidėjusia amenorėjos rizika.
“Manau, kad situacija nėra vienareikšmiška, kadangi moterų fertilinis-biologinis amžius yra skirtingas. Siekiant išsaugoti kiaušidžių funkciją, pirmiausia reikia tai aptarti su paciente. Daugeliu krūties vėžio atvejų (apie 60 proc.) navikas būna priklausomas nuo hormonų, todėl hormoninis gydymas antihormonais ar hipofizės „releasing“ hormonų antagonistais yra būtinas, kad pasiektumėme pagrindinį tikslą – pasveikimą. Tokiu atveju, jei gydymo chemoterapijos metu pasiekiama amenorėja, krūties vėžio gydymo rezultatai yra geresni. Jei amenorėja nėra pasiekiama, vis tiek 5 metus pacientei reikia vartoti antihormonus. Jei navikas nėra priklausomas nuo hormonų, tada hormoninis fonas ir amenorėjos dažnis nėra toks svarbus“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ pakomentavo Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas.
Specialistas informavo, jog amenorėjos dažnis priklauso ir nuo chemoterapijos intensyvumo, chemoterapinių preparatų ir individualių pacientės būklių.
Be to, esą įrodyta, kad pasveikusi nuo krūties vėžio moteris gali susilaukti sveikų vaikų ne tik po intensyvios chemoterapijos, bet ir taikinių terapijos taip pat. Nėštumas ir žindymas labiau rizikingas toms moterims (naviko atsinaujinimo požiūriu), kurių navikas yra priklausomas nuo hormonų.
„Triptorelinas, goserelinas yra medikamentų grupė, kuri naudojama krūties vėžio gydymui iki menopauzės, kai navikas yra jautrus hormonams. Dirbtinai sukelta amenorėja tam tikrą laiką gali sumažinti navikinės ligos atsinaujinimo riziką, - sakė A. Česas. - Šiandien nėra rimtų duomenų, kad LHRH agonistai, naudojami kartu su chemoterapija, negali turėti neigiamos įtakos krūties vėžio prognozei.“
vlmedicina.lt
Šaltinis:
Del Mastro L, Boni L, Michelotti A, Gamucci T, et. al. Effect of the Gonadotropin-Releasing Hormone
Analogue Triptorelin on the Occurence of Chemotherapy-Induced Early Menopause in Premenopausal Woman With Breast Cancer. Jama. 2011; 306 (3): 269-276.