Narkotikų keliai susikerta Klaipėdoje (2)

Uostamiestis – ne tik poilsiautojų traukos zona. Per jį driekiasi ir narkotikų platintojų maršrutai.  Pernai Klaipėdos uoste Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai sulaikė rekordinį kokaino kiekį - pusę tonos. Pagal kvaišalus vartojančių nepilnamečių skaičių Klaipėda dukart viršija mūsų šalies vidurkį ir lenkia ne tik Vilnių, Kauną, bet ir daugelį Europos miestų. Džiaugtis nėra kuo, tačiau tarnybų atstovai situacijos nevadina tragiška. Ir nors čia pareigūnų kone triskart mažiau nei sostinėje, jų kova su baltosios mirties pardavėjais duoda rezultatų.

Reklama

Prevencijai - akcija

Amfetamino – į saldainius, hašišo žiedadulkių – į kramtomąją gumą. Tokie narkotikų platintojų triukai šiandien padeda į priklausomybę kvaišalams įstumti vaikus ir paauglius. Kartu  jie stumiami ir nusikalsti, nes pinigų „žolei“, tabletėms ar milteliams tenka prasimanyti patiems.

Kaip padėti šiems jauniems žmonėms, jų tėvams, pedagogams ir kaip pasiekti glaudesnio įvairių institucijų bendradarbiavimo siekiant sumažinti narkotikų vartojimą, pagerinti prevenciją bei kontrolę, praėjusį penktadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje diskutavo konferencijos „Narkotikų vartojimo ir platinimo situacija Klaipėdos mieste. Ką galime pakeisti?” dalyviai.

Šis renginys – akcijos ”Klaipėdiečiai, apsaugokime vaikus nuo narkotikų” dalis. Jos globėjas Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas vylėsi, jog ši akcija – ne vienkartinė, o mieste vykdoma prevencinė veikla bus nuosekli. Savivaldybė ir jai pavaldžios įstaigos, anot jo, visada pasirengusios bendradarbiauti ir padėti.

Akcijos metu pavasarį buvo surengta pusšimtis paskaitų uostamiesčio mokyklose. Į akciją įsitraukė ir vaikų darželių pedagogai bei mažųjų ugdytinių tėvai.

Išbandė penktadalis

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dėstytoja dr. Dalia Jurgaitienė atliko išsamią užsienio mokslinių darbų apie narkotikų paplitimą ir siūlymus, kaip jį sustabdyti, apžvalgą.

Savo pranešime ji atkreipė dėmesį, jog  tik  5-10 proc. narkomanų kreipiasi pagalbos į specialistus. Tad apie tikruosius skaičius galima tik spėlioti.

„Klaipėdoje situacija nėra gera ir dėl to liūdna. Tenka pripažinti, jog švirkštų dalijimo akcijos, gydymo metadonu programa nėra itin efektyvios priemonės. Būtina stiprinti pirminę prevenciją mokyklose, reikia didesnio policijos dėmesio, nes paaugliai vis dažniau tampa kvaišalų prekeivių taikiniu“, - kalbėjo mokslininkė.

Jos teigimu, tarptautinių organizacijų skelbiama statistika dažnai neatskleidžia tikrosios padėties. Ši esanti prastesnė.  Mūsų šalyje vartojančiųjų narkotikus skaičiai auga dukart sparčiau nei kitur.

ESPAD, Europos mokyklose kas ketverius metus vykdomo tyrimo dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo, rezultatai parodė, jog nuo 2003 iki 2007 metų narkotikus vartojusių devintų klasių moksleivių padaugėjo 5 proc. Remiantis pastaraisiais duomenimis, konstatuojama, kad penktadalis šios amžiaus grupės moksleivių bent kartą yra bandę kvaišalų.

Tarp 10 Europos miestų pagal paauglių, vartojančių narkotikus, skaičių Klaipėda užima pirmąją vietą. Antrojoje vietoje yra Bulgarijos sostinė Sofija, trečiojoje – Vilnius.

Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidė, jog kas penktas 15-34 metų amžiaus vaikinas ir kas trylikta mergina bent kartą išbandė arba nuolat vartoja narkotikus.

Pranešimą, paremtą naujausiais tyrimais, skaičiusi D. Jurgaitienė pažėrė kritikos ir vietos politikams, kurių ryžtingų sprendimų trūksta. Nepakankamas finansavimas, anot jos, nėra didžiausia bėda. Daug svarbiau tinkamai esamas lėšas paskirstyti.

Lemia draugų įpročiai

Konferencijoje dalyvavusi Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė informavo, jog sausį įsigaliojusioje Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo redakcijoje numatyta griežtesnė mokyklų vadovų atsakomybė.

„Ne patalpų renovacija, ne langų pakeitimas, o asmeninė vadovo atsakomybė už vaiką ir jo gerovę yra svarbiausia. Su problemų turinčiais vaikais turi dirbti vaikų teisių specialistai, psichiatrai. Tokiems vaikams reikia ne socializacijos centrų, bet gydymo. Negalima vaiko bausti už tai, kad jį paliko emigravę tėvai, kad mirė artimas žmogus, kad jam skauda ir labai sunku. Atsirado nauja skurdo forma Lietuvoje – laiko stoka“, - apgailestavo V. Margevičienė.

Tai, kad tėvai skiria itin mažai dėmesio ir laiko vaikams, yra tiesiogiai susiję su jų polinkiu į priklausomybę narkotikams. Šią tiesą patvirtino organizacijos „Europos miestai prieš narkotikus“ atliktą tyrimą pristatęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius docentas Saulius Čaplinskas.

„Šis tyrimas atskleidė ir kitą svarbią sąsają – kuo anksčiau paauglys paragauja alkoholio, tuo didesnė tikimybė, kad jis vėliau pradės vartoti ir narkotikus. Ar taip nutiks, tiesiogiai priklauso nuo šeimos, aplinkos, bendraamžių elgsenos. Tarkime, Klaipėdos moksleivių tyrimų rezultatai rodo, jog niekada nerūkė tie, kurių draugai nerūko. Tie, kurie rūko hašišą, marihuaną, tai daro kartu su savo draugais“, - pasakojo S. Čaplinskas.

Priešinasi tyrimams

2010 metais nustatyti 153 nauji užsikrėtusiųjų ŽIV atvejai. 68 proc.  iš jų užsikrėtė švirkšdamiesi narkotikus.

Per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas užfiksavo 27 neteisėto disponavimo narkotikais Klaipėdos mieste atvejus. Trijuose iš jų - nepilnamečių pavardės.

Tarp paauglių populiariausi kanapės, hašišas, marihuana, amfetaminas, heroinas.

Šiuo metu vienas gramas vadinamosios „žolės“ kainuoja 23-30 litų, populiariausio intraveninio narkotiko heroino kaina už gramą siekia 180-250 litų.

Šiuos duomenis pateikė Klaipėdos miesto II policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis.

Jis apgailestavo, jog mokyklų vadovai ir pedagogai nenoriai bendradarbiauja su policijos pareigūnais. Bijoma ir vengiama viešumo, o tai, anot jo, trukdo sėkmingiau kovoti su kvaišalų platintojais ir taip apsaugoti vaikus.

„Mes siūlome priimant moksleivį į mokyklą šios vadovams sudaryti sutartį su vaiko tėvais. Sutartis leistų mokyklos vadovybei be atskiro tėvų sutikimo atlikti tyrimus, kurie parodytų, kiek yra vartojančiųjų. Prašome padėti mums, nes dabar susiduriame su dideliu tėvų pasipriešinimu, o ir vaikai suįžūlėję, jie puikiai žino savo teises, bet pamiršta apie pareigas“, - liūdnai konstatavo policijos atstovas.

Linksmybės vos nesibaigė mirtimi

Anot G.Mačiulaičio, nerimą kelia ir tai, jog tarp paauglių vis labiau populiarėja narkotinė medžiaga mefedronas, besislepianti po nekaltu „vonios druskos“ pavadinimu. Šios medžiagos, veikiančios centrinę nervų sistemą, jaunuoliai paprastai įsigyja sekso reikmenų parduotuvėse arba internetu.

Vos prieš kelis mėnesius eksperimentai su naujais kvaišalais keliems klaipėdiečiams vos nesibaigė tragiškai. Pernai gruodį septyni jaunuoliai nuo 17 iki 28 metų apsinuodijo alkoholio ir  narkotinių medžiagų mišiniu. Trys iš jų į ligoninę pateko itin sunkios būklės – merginą ištiko klinikinė mirtis, du vaikinus – koma.

Nors narkotikų populiarumas anaiptol nemažėja, Policijos departamento vertinimu, Klaipėdoje situacija nėra tragiška. Nors čia problemos mastai kur kas didesni, su ja kovoja du su puse karto mažiau pareigūnų nei Vilniuje. Nuo 2009-ųjų uostamiestyje panaikinta 214 policijos darbuotojų etatų.

Konferencijos dalyviai pripažino, jog tarnybų, centrinės bei vietinės valdžios bendradarbiavimas kovojant su narkotikų vartojimu ir plitimu nėra toks glaudus kaip derėtų. Siekti šito – vienas svarbiausių tikslų. Dar svarbiau stengtis, kad mūsų vaikai namie ir mokykloje jaustųsi saugūs ir mylimi. Specialistų teigimu, tai pati efektyviausia prevencija.

Eglė Petkutė