Nacionalinė sveikatos taryba turėtų būti formuojama remiantis PSO deklaruojamais nulemiančiais sveikatą faktoriais

Nežiūrint į pastarojo laikotarpio medicinos pasiekimus ir didžiules valstybines finansines investicijas, dedamas į medikamentų kainų kompensavimą ir naujos medicininės aparatūros įsigijimą, Lietuvos statistikos departamento ataskaitos rodo tendencingai negerėjančius šalies gyventojų sveikatingumo rodiklius. Mažėjantis gyventojų skaičius, ryškėjantis vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas ir sparčiai augantis pensijinio amžiaus  gyventojų  skaičius verčia pagalvoti, ar teisingi mūsų sveikatos apsaugos sistemos prioritetai.

Nacionalinė sveikatos taryba – tai Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija, kuri teikia išvadas dėl valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių, Lietuvos sveikatos programos ir kitų valstybinių sveikatos programų, rengia ir kasmet teikia Seimui pranešimą apie gyventojų sveikatos ir sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo būklę. Šios tarybos pirmininkas, profesorius Juozas Pundzius, savo metinio ataskaitinio pranešimo metu, atžymėjo susidariusios situacijos aktualijas.  Siekiant esminių permainų sveikatingumo sektoriuje,  jis nurodė būtinybę peržiūrėti sveikatos apsaugos sistemos prioritetų sistemą, akcentuojant  sveikos gyvensenos svarbą. Akivaizdu, kad po tokios ataskaitos Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pranešimo LR SAM turi sukurti susidariusios padėties taisymo priemonių planą ir peržiūrėti sveikatos politikos prioritetų sistemą.

Visuomenėje įsivyravusi klaidinga nuomonė, kad žmonių sveikatos rodiklius apsprendžia medicininės pagalbos išsivystymo lygmuo. Paprastai tariant, yra galvojama, kad susirgus visada padės gydytojas paskirdamas vaistus, atlikdamas operaciją ar kitokią medicininę paslaugą. Šiuolaikinė medicina yra toli pažengusi ligos sukeltų nusiskundimų nuslopinimo kryptimi, tačiau ji yra bejėgė šalinant ydingo gyvenimo būdo pasėkoje atsiradusių lėtinių neinfekcinių ligų priežastis. Todėl, plėtodami medicinines paslaugas, kurios kovoja su ligų sukeltomis pasekmėmis ir kartu nešalindami jas sukėlusių priežasčių, mes atsiduriame lyg užburtame rate. Kuo geriau gydome, tuo daugiau turime ligonių. Toks požiūris jau sąlygojo neregėto pasaulinio lygio lėtinių neinfekcinių ligų epidemiją. Apie tai su didžiuliu nerimu kalba naujausi JT, PSO ir ES dokumentai. Juose akcentuojamas naujos sveikatos apsaugos politikos, grindžiamos sveikos gyvensenos principų propagavimu ir glaudžiu bendradarbiavimo tarp įvairių valstybinių sektorių, formavimo būtinumas.

Tai skatina iš esmės peržiūrėti sveikatos politikos prioritetus ir mūsų šalyje. Lietuvoje sveikatos politika - reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, kuris deleguoja šią misiją Nacionalinei sveikatos tarybai. Šio įstatymo 67 straipsnis nustato Nacionalinės sveikatos tarybos veiklos sritis, bei formavimo principus. Nacionalinė sveikatos taryba sudaroma ir veikia pagal Seimo patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. VIII-798 įsteigta Nacionalinė sveikatos taryba, atskaitinga Seimui ir patvirtinta jos sudėtis. Antrosios kadencijos Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtis yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 5 d. nutarimu Nr.IX-422. Nacionalinę sveikatos tarybą sudaro 15 narių: 1/3 Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguotų savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovų, 1/3 visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus atstovų, 1/3 visuomenės sveikatos specialistų.

Formuojant nacionalinę sveikatos politiką, labai svarbu principai, kuriais remiantis atliekamas šis darbas.  Pasaulinė sveikatos organizacija sveikatą apibrėžia kaip socialinę, fizinę, psichinę ir dvasinę žmogaus gerovę. Ji teigia, kad sveikata priklauso: 50% nuo žmogaus pasirinkto gyvensenos būdo, 20% nuo supančios gyvenamosios aplinkos, 20% nuo žmogaus turimo genotipo ir tik 10% nuo medicininių paslaugų išsivystymo laipsnio.  Šios proporcijos yra pagrįstos labai atsakingai atliktomis didelėmis mokslinėmis studijomis  ir yra PSO organizacijos deklaruojamos jau  daugiau kaip 20 metų.

Siūlome formuojant naująją  Lietuvos Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtį atsižvelgti į PSO  suformuotą sveikatos sąvokos apibrėžimą, narių proporcingą atstovavimą joje, pagal PSO nurodytus keturis sveikatą nulemiančius  faktorius ir JT Generalinės asamblėjos NR65 sesijoje A/RES/65/238 pateiktą rekomendaciją nacionalinėms vyriausybėms, formuojant šalies sveikatos apsaugos sistemą aktyviau plėtoti tarpsektorinio bendradarbiavimo principą.

Kad būtų geriau išlaikomos proporcijos, rekomenduojame Nacionalinės sveikatos tarybos narių skaičių padidinti iki dvidešimties.  Suformuota  pagal PSO nurodytas proporcijas, Lietuvos Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtis, galėtų atrodyti taip:

10 (50%)  -  po 5 atstovus deleguoja Lietuvos savivaldybių asociacija iš savivaldybių Bendruomenių sveikatos tarybų  ir ginančios visuomenės  interesus nevyriausybinės visuomeninės organizacijos (NVO).

4 (20%) - po  1 atstovą deleguoja Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamentas, Gamtos apsaugos, Ūkio  ir Socialinio darbo ministerijos.

4 (20%)  -   po 1  atstovą renkama iš atskirų mokslo sričių: biologija (genetika, biochemija, biofizika ir kt.), biomedicina (gydomoji medicina, slauga, visuomenės sveikata, reabilitologija, med.technologijos  ir kt.), sociologija ir edukologija.

2  (10%)  -  po 1  mediką  iš Vilniaus ir Kauno medicinos įstaigų.

Atstovų delegavimo į Nacionalinę sveikatos tarybą tvarka turi būti aptariama specialiu LR Seimo Sveikatos komiteto dokumentu.

Tokios sudėties Nacionalinė sveikatos taryba geriau atitiktų JT, PSO, ES keliamus uždavinius ir galėtų geriau atstovauti visuomenės interesams, plačiau atspindėtų vyriausybinių sektorių ir mokslo bei praktinės veiklos sveikatos srityje galimybes.

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas prof. Algimantas Kirkutis