Penktadienis, 2024.07.12
Reklama

Motinos hipertenzija programuoja palikuonių kognityvinius sugebėjimus

vlmedicina.lt | 2012-10-29 00:02:27

Hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) nėštumo metu gali būti ilgalaikių kognityvinių funkcijų deficito  priežastis.  Pastebėta, kad vyresnio amžiaus vyrai, kurių motinoms nėštumo metu buvo padidėjęs kraujospūdis, pasižymėjo didesniu kognityvinių funkcijų deficitu nei tie, kurių motinų kraujospūdis buvo normalus. Deficitas, pirmą kartą nustatytas 20 metų, vyrams vėlgi pasireiškė sulaukus maždaug 70 metų amžiaus. Hipertenzinės būklės, tarp jų lėtinė hipertenzija, gestacinė hipertenzija ir preeklampsija, komplikuoja maždaug 10 proc. visų nėštumų.

 Ilgalaikės pasekmės palikuonims

Nėštumas
Nėščiosios turėtų aktyviai domėtis svoriu, kraujospūdžio kitimu nėštumo metu, o gydytojas juos išmintingai vertinti, kontroliuoti ir teikti savalaikes rekomendacijas. © Fotolia.com

Suomių mokslininkai kohortinės studijos eigoje ištyrė 398 vyrus, kurie gimė 1934 -1944 metais. Tiriamiesiems du kartus buvo taikomas kognityvinių funkcijų testas: pirmą kartą vidutiniškai 20,1 metų privalomojoje šaukiamųjų patikroje ir pakartotas apie 68,5 metų. Testų rinkinį sudarė verbalinių, aritmetinių ir vizualinių klausimų ir užduočių subtestai.

Gimdymo istorijose vertinant motinų kraujospūdį ir baltymo kiekį šlapime, motinos buvo suskirstytos į dvi grupes: normotenzinę (sistolinis kraujospūdis iki 140 mm Hg ir diastolinis kraujospūdis iki 90 mm Hg nėštumo metu) ir hipertenzinę (sistolinis kraujospūdis ≥ 140 mm Hg ir diastolinis kraujospūdis ≥ 90 mm Hg su proteinurija ar be jos) .

Tyrimo metu nustatyta, kad vyrų, kurių motinoms nėštumo metu buvo padidėjęs kraujospūdis,  aritmetinis testas balais buvo įvertintas prasčiau:  vidutiniškai  27,97 vs 29,30 pirmo testavimo metu 20,1 metų amžiaus ir 25,14 vs 28,20 antro testavimo metu 68,5 metų amžiaus. Vertinant bendras kognityvines galimybes, šios grupės moterų palikuonys buvo vertinami taip pat blogiau: čia vyrų testavimo balų suma buvo 4,36 balo mažesnė. Be to, jie pasižymėjo spartesniu kognityvinių funkcijų nykimu pradedant pirmuoju testu.

Pažymėtina, kad nei priešlaikinis gimdymas, nei tėvo profesija įtakos rezultatams neturėjo. Tačiau įtakos rezultatams turėjo moterų svoris nėštumo metu, kuris yra svarbus ne tik  2 tipo diabeto ar kardiovaskulinių ligų, bet ir hipertenzijos rizikos faktorius. Motinos hipertenzija veikia vaisiaus smegenis, dėl to su palikuonių kognityvine funkcija neretai siejamos ne tik motinos hipertenzija, bet ir hipotrofija - mažas gimimo svoris, kuris paprastai yra užsitęsusios hipertenzijos nėštumo metu pasekmė. Ypač šiuo atžvilgiu, - rodo daugelis kitų studijų, - labiau pažeidžiami vyriškos lyties naujagimiai.

Tyrimas parodė, kad nepalanki prenatalinė aplinka gali turėti ilgalaikes pasekmes palikuonims, t. y. prenatalinis efektas persistuoja iki vėlyvo amžiaus. Rezultatai įpareigoja fertilaus amžiaus moteris vengti nutukimo, kuris yra pagrindinis su padidėjusiu kraujospūdžiu susijusių būklių nėštumo metu rizikos faktorius, ir susirūpinti idealiu svoriu dar prieš pastojant.  O hipertenzija nėštumo metu turi būti kontroliuojama, nes ją kontroliuojant galima keisti išeitis, sąlygotas padidėjusio kraujospūdžio.

Kiek per nėštumą galima priaugti?

 “Buvusios mamos atsimena, kad prieš gerą dešimtmetį

rutininės patikros nėštumo metu nereta jų gaudavo barti už kiekvieną viršytą svorio kilogramą. Šiuo metu požiūris į daugelį parametrų: svorį, kraujospūdį ir kt. liberalizavosi ir tapo pačios nėščiosios reikalu. Mano nuomone, tai nėra gerai, nes padidėjęs svoris ar netinkamai įvertintas kraujospūdžio svyravimas nėštumo metu neretai tampa rimtų komplikacijų: cezario pjūvio, cukrinio diabeto, preeklamsijos, priešlaikinio gimdymo ar gimdymo traumų ir kt. priežastimis, kurių moterys neįvertina, - “Vakarų Lietuvos medicinai”  sakė gydytoja akušerė ginekologė Rita Banevičienė.

 Dabar numatant optimalų nėščiosios svorį, atsižvelgiama į jos KMI (kūno masės indeksą) prieš nėštumą, nėštumo dydį, daugiavaisis ar ne yra nėštumas. Idealu, - pasakojo gydytoja, - kai moteris priauga per nėštumą apie 10 kg svorio, bet 8-16 kg irgi yra neblogai. Paprastai lieknos moterys priauga daugiau svorio, apkūnios -  mažiau. Normalaus kūno sudėjimo moteris per nėštumą turėtų priaugti 11-16 kg, taigi per savaitę apie 450 g, labai liekna - 13-18 kg, per savaitę - 500 g, atitinkamai apkūni mažiau – 7-11 kg, per savaitę 300 g. Be to,  svoris nėštumo metu auga nevienodai, nes per pirmuosius tris mėnesius, o ir gale nėštumo, jis nukrenta, o daugiausiai priauga 7-8 mėn. ( po 2 - 2,5 kg per  mėn.).

„Panašiai reikėtų vertinti ir kraujospūdį, kuris nėštumo eigoje svyruoja: kiek krenta iki 20 nėštumo savaitės, vėliau kyla. Svarbus pradinis bazinis kraujospūdis iki nėštumo, kurio moterys paprastai nežino, o juo  tampa vertės, išmatuotos pirmo apsilankymo metu. Taip pat svarbus teisingas kraujospūdžio matavimas, visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos jo svyravimui, įvertinimas.  Normalus yra 139/89 mmHg kraujospūdis, pavojinga riba 140/91 – 159/95 mmHg, kuriai esant privaloma tikrinti baltymo kiekį šlapime, tinimus, kurie rodo prasidedančius gilesnius medžiagos apykaitos sutrikimus“, - informavo „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantė.

Kaip maitintis?

 R. Banevičienės nuomone, nėščiosios turėtų aktyviai domėtis svoriu, kraujospūdžio kitimu nėštumo metu, o gydytojas juos išmintingai vertinti, kontroliuoti ir teikti savalaikes rekomendacijas.

Reikėtų vadovautis principu, kad mityba nėštumo metu nėra maitinimasis „už du“. Maistas neturi būti gausesnis, bet visavertiškesnis, subalansuotas, įvairiapusis, o kalorijų kiekis ne didesnis nei 2500 – 3000 kcal per dieną, paskirstytas keturiems ar penkiems kartams per dieną.

“Pažymėtina, kad nereikėtų vengti skysčių, dėl kurių kiekio medikų nuomonės nesutampa. Esant pavojingai kraujospūdžio ribai, medikamentai  paprastai neskiriami, tačiau vertėtų sumažinti druskos kiekį maiste iki 2-5 g per dieną, peržiūrėti dietą, daugiau judėti, arbatas pakeisti vaistinėmis,  pvz.,  krapų, o skysčių vartoti iki dviejų litrų per parą. Laikantis mitybos režimo ir kontroliuojant savo svorį galima išvengti daugelio komplikacijų“, - įsitikinusi akušerė ginekologė.

vlmedicina.lt

 Šaltinis

 Neurology. 2012;79:1578-1582. Published online October 3, 2012. Abstract

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Apie Klaipėdos universiteto ligoninės finansus ir atlyginimų netolygumus
„Pastaruoju metu viešojoje erdvėje yra daug informacijos apie Klaipėdos universiteto ligoninė finansus, atlyginimų...
Psichoterapeutas paaiškino, kodėl kūnas žmogų kartais apgaudinėja
Nors lietuviškai esame įpratę sakyti „sveikame kūne – sveika siela", iš tikrųjų senovės Romos laikus me...
Intymioji higiena. Ar galima maudytis per menstruacijas?
Mėnesinės – ne priežastis nei atsisakyti atostogų, nei maudynių jų metu. Gydytoja atsako į 10 dažniausių klausimų...
Sutriko mėnesinių ciklas? Dažna to priežastis – policistinių kiaušidžių sindromas
Mėnesinių ciklo sutrikimai yra viena dažniausių problemų, dėl kurios jaunos moterys kreipiasi į gydytoją ginekologą. Tam...
Maisto produktai, kurie karštomis dienomis padės atkurti elektrolitų balansą
Jei raumenis traukia mėšlungis, prakaitas karštą dieną graužia akis ir žliaugia upeliais, o po sunkesnių treniruočių ant...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų