Mokslo laimėjimai teikia vilties ilgam ir efektyviai išgydyti nutukimą(1)

Nutukimas jau pasiekė epideminį mastą. Daugiau nei 1,4 milijardo suaugusiųjų visame pasaulyje turi antsvorio ir daugiau nei 0,5 milijardo yra nutukę. Nutukimas gali paskatinti kitų ligų išsivystymą - diabeto, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, artrito, netgi vėžio. Kasmet dėl antsvorio ir nutukimo sukeltų sveikatos sutrikimų miršta mažiausiai 2,8 milijono žmonių.

Sveikatos apsaugos sistemai Jungtinėje Karalystėje antsvorio ir nutukimo sukeltų sveikatos problemų sprendimas kainuoja daugiau nei 5 milijardus svarų per metus.

Amerikoje, kur nutukimo mastas nuo 1970 m. padidėjo daugiau nei 30 proc., šiuo metu du trečdaliai gyventojų turi antsvorio ar yra nutukę. Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos apsaugos sistemai tai kainuoja 60 milijardų dolerių kasmet.

Atsižvelgdami į tokius statistinius duomenis, mokslininkai iš Rytų Anglijos universiteto (University of East Anglia) Jungtinėje Karalystėje atliko tyrimą, susijusį su apetito kontrole. Tyrimo metu daug dėmesio buvo kreipiama į tam tikrą kamieninių ląstelių populiaciją. Gauti rezultatai ateityje galėtų padėti išspręsti įvairius valgymo sutrikimus, antsvorio problemą. Taip pat - ir nutukimą.

Kamieninės ląstelės

Kamieninės ląstelės žinduolių organizme būna dviejų tipų - suaugusiųjų ir embriono. Suaugusiųjų kamieninės ląstelės randamos įvairiuose audiniuose, pvz.: plauko maišelyje, kaulų čiulpuose, specifinėse smegenų srityse. Pagrindinis šių kamieninių ląstelių vaidmuo - pakeisti mirštančias ląsteles, atnaujinti pažeistus audinius.

Embriono kamieninės ląstelės randamos blastocistų viduje ir gali diferencijuotis į bet kokį ląstelių tipą bei užtikrinti sėkmingą audinių ir organų vystymąsi embriogenezėje.

Kamieninės ląstelės turi dvi ypatybes, išskiriančias jas iš kitų ląstelių. Pirma ypatybė - tos pačios struktūros bei savybių išlaikymas ląstelių dalijimosi metu. Šios ląstelės visuomet skyla į dvi dukterines ląsteles: vieną identišką motininei, antrą - jau kitokią, daugiau specializuotą.

Antra ypatybė yra ta, jog esant tam tikroms fiziologinėms ar eksperimentinėms sąlygoms, kamieninės ląstelės gali pavirsti į specializuotas ląsteles, pvz., širdies, raumenų, nervų ar kaulų. Dalis ląstelių turi gebą virsti viena ar kita ląstelių rūšimi,  dalis, mažiau potencialių, gali virsti tik vienos rūšies ląstelėmis.

Kamieninės suaugusiųjų ląstelės dažniausiai išskiriamos iš kaulų čiulpų, riebalų ar kraujo. Embriono kamieninės ląstelės išskiriamos įvairių embriono vystymosi stadijų metu iš blastocistų, vaisiaus organų. Mokslininkai tęsia tyrimus ir ieško mažiau invazinių kamieninių ląstelių išskyrimo būdų.

Mokslinis tyrimas, į apetito kontrolę pažvelgęs kitu rakursu

Seniau buvo manoma, kad už apetito reguliaciją atsakingos nervų ląstelės visiškai susiformuoja embriono vystymosi metu gimdoje ir šių ląstelių skaičius yra pastovus bei ribotas visam likusiam gyvenimui.

Šių ląstelių praradimas ar funkcijos sutrikimas hipotolame ir yra pagrindinė apetito kontrolės stokos, dažnų persivalgymų, galiausiai – ir nutukimo priežastis.

Bet kassavaitiniame moksliniame žurnale „The Journal of Neuroscience“ paskelbta publikacija suteikė pagrįstų vilčių. Mokslininkai iš Rytų Anglijos universiteto (University of East Anglia) Jungtinėje Karalystėje rado vieną kamieninių ląstelių populiaciją, kuri yra pajėgi kurti naujus apetito reguliavimo neuronus, t.y. naujas nervų ląsteles.

Buvo tiriama hipotalamo sritis jaunų ir senų žiurkėnų smegenyse. Tai sritis, atsakinga už miego bei budrumo ciklų reguliaciją, kūno temperatūros, kraujo spaudimo, vandens balanso reguliaciją, apetito ir troškulio pojūčius, hormonų atpalaidavimą ir kitas svarbias biologines funkcijas. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas apetito reguliacijai ir ląstelėms, susijusioms su šiuo procesu.

Tam, kad tyrimo išvados turėtų reikšmės ir būtų naudingos, buvo naudota genetiškai nulemto žymėjimo technika (genetic fate mapping technique). Tai metodas, padedantis suprasti audinių prigimtį iš embrioninių kamieninių ląstelių, nustatant ryšį tarp šių ląstelių jų pradiniame vystymosi etape ir tarp iš jų išsivysčiusių ląstelių tolesniuose vystymosi etapuose.

Mokslininkai įsitikino, kad viena smegenų ląstelių populiacija, vadinama tanicitais, leido pridėti naujus neuronus į apetito reguliavimo grandinę žiurkėno smegenyse tiek po gimimo, tiek jam bręstant ir suaugus.

Didžioji dalis tanicitų išsivystė būtent iš kamieninių ląstelių.

Tyrimo vadovas biologijos mokslų daktaras Mohammad K. Hajihosseini komentavo: „Kitaip nei dieta, mūsų tyrimo išvados ir jų pritaikymas medicinoje galėtų pasiūlyti ilgalaikį sprendimą pažabojant nutukimą. Iki šiol mes manėme, kad visos už alkio ir sotumo jausmą atsakingos nervų ląstelės išsivysto embrionogenezėje ir jų skaičius nekinta visą likusį gyvenimą. Ilgainiui šių ląstelių skaičius smegenyse negrįžtamai mažėja taip, kaip mažėja ir apetito kontrolė. Dabar matome, kad ląstelių skaičių įmanoma padidinti pasitelkiant tam tikrus mechanizmus. Tokiu būdu bus galima manipuliuoti alkio bei sotumo jausmu ir valdyti apetitą. Tai be galo svarbu žmonėms, kenčiantiems nuo persivalgymo priepuolių, nutukimo.

Tolesnis žingsnis būtų surasti tą mechanizmą, kuris įgalintų tanicitus pridėti naujus neuronus, t.y. apibrėžti genų grupę bei ląstelinius procesus, kurie yra atsakingi už tanicitų elgesį ir aktyvumą. Ši informacija praplės mūsų suvokimą apie smegenų kamienines ląsteles ir galės būti panaudota kuriant vaistus. Tokiu atveju jau vaistai galės moduliuoti neuronų, atsakingų už apetito reguliaciją, skaičių ar funkcijas.

Paversti gautus rezultatus į apčiuopiamą naudą žmogui gali užtrukti penkis ar dešimt metų, bet pradžia jau yra“.

Kitos priemonės, padedančios sumažinti nutukimą

Kol inovatyvūs atradimai vyksta tik laboratoriniu lygmeniu, verta prisiminti kitas tradicines priemones, padedančias sumažinti antsvorį ir išvengti nutukimo.

Pirmoji jų - maisto raciono sudėties ir valgymo režimo modifikacija. Taikomas mažesnio kaloringumo racionas, kalorijų skaičių sumažinant 500-1500 kcal per dieną. Įrodyta, kad mažesnio kaloringumo dietų efektas per vienerius metus yra tolygus, o mitybos sutrikimų rizika mažesnė. Laikantis tokio pobūdžio dietų, kūno masė sumažėja vidutiniškai 10 proc. per pusę metų.

Taip pat svarbu rinktis sveikesnius maisto produktus, valgyti nedidelėmis porcijomis vienodu dažnumu 4-5 kartus per dieną.

Maiste turėtų būti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, ląstelienos, mineralinių medžiagų ir vandens.

Antras ne mažiau svarbus dalykas - fizinis aktyvumas. Minimalus rekomenduojamas aktyvumas yra 30 minučių papildomo judėjimo kasdien. Fiziniai pratimai, trunkantys 30–60 minučių, nuo 3 iki 7 kartų per savaitę sumažina kūno masę 2–3 proc., nepriklausomai nuo dietos.

Parengė Audrė Bartaševičiūtė

Šaltiniai

https://www.medicalnewstoday.com/releases/258707.php

https://www.mtp.lt/files/MEDICINA-2007-2-02-BRIM.pdf

https://stemcells.nih.gov/info/basics/Pages/Default.aspx

National Institutes of Health. The practical Guide: Identification, Evaluation,and Treatment of Overweight and Obesity in Adults. Bethesda, MD: National Institutes of Health, National Heart, Lung, and Blood Institute, and North American Association for the study of Obesity, 2000. NIH Publication Number 00-4084.