Mokslininkai kuria tyrimo metodą, padėsiantį greičiau nustatyti maliariją
Vokietijos technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens“ mokslininkai kuria metodą, padedantį greičiau ir tiksliau nustatyti infekcinę maliarijos ligą. Atlikę sveikų ir grėsminga liga užsikrėtusių pacientų kraujo mėginių palyginimus, gydytojai nustatė maliarijai būdingus statistinius kraujo pokyčius, kurie padės paprasčiau nustatyti šią ligą. Kasmet maliarija suserga daugiau nei 200 milijonų žmonių visame pasaulyje. Tikimasi, kad naujas metodas padės sumažinti mirštančių nuo šios ligos gyventojų skaičių.
„Maliarijos ligos nustatymas yra didelė problema visame pasaulyje. Mums pavyksta diagnozuoti vos apie 10 proc. šios ligos atvejų. Pirmieji maliarijos simptomai nėra išsiskiriantys ir gali būti panašūs į gripą ar kitas peršalimo ligas: karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, bendras silpnumas. Šie simptomai būdingi ir daugeliui kitų susirgimų“, – teigė Davidas Sullivan, visuomenės sveikatos mokyklos „Johns Hopkins Bloomberg“ mokslininkas Baltimorėje.
Iki šiol gyvybei grėsmingą ligą gydytojai nustatydavo mikroskopu pamatę parazitus kraujo mėginiuose. Maliarija diagnozuojama įvertinus simptomus bei epidemiologinius duomenis. Dažniausiai kraujyje randama sukėlėjo požymių, taip pat nustatoma mažakraujystė, leukocitų, trombocitų kiekio sumažėjimas, kepenų fermentų, bilirubino koncentracijos padidėjimas. Kasmet šios ligos gydymui išleidžiami keli milijardai dolerių visame pasaulyje.
„Siemens“ sveikatos priežiūros sektoriaus mokslininkai siekia tyrimų laboratorijose naudojamą „Advia“ hematologinį instrumentą pritaikyti maliarijos diagnostikai. Šis laboratorinis įrenginys yra skalbimo mašinos dydžio ir gali ištirti 120 kraujo mėginių per vieną valandą. Ištyrus mėginius šiame specialiame įrenginyje, gaunamas kraujo aprašas, kuris parodo įvairių ląstelių kiekį kraujyje bei jų savybes. Remdamiesi šiuo aprašu, gydytojai gali nustatyti kraujo, paveldimas, bakterines ligas, taip pat apsinuodijimą, leukemiją ir kitus susirgimus.
Kuriama nauja maliarijos nustatymo formulė dabar yra testuojama. Specialistai šį metodą išbando analizuodami skirtingus maliarijos tipus bei stebėdami, kaip tiksliai ši liga nustatoma. Ekspertai taip pat tiria įvairiuose pasaulio regionuose rastus šios infekcinės ligos požymius.
Pasak D. Sullivan, šalyse, kuriose ši liga yra paplitusi, praktiškai kiekvienas karščiavimo atvejis yra gydomas vaistais nuo maliarijos, neatsižvelgiant, jog gydytojai dažnai nežino, ar pacientas yra užsikrėtęs. Didžiausias mikroskopo tyrimo metodo trūkumas yra susijęs su tuo, jog jo tikslumas tiesiogiai priklauso nuo laboratorijos specialisto ir jo įgytos patirties, nustatant maliariją. Netgi šalyse, kuriose maliarija išplitusi, ligos diagnozavimas dažniausiai nebūna tikslus.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2012 metais visame pasaulyje maliarija sirgo apie 200 milijonų gyventojų. Iš jų daugiau nei 600 000 nuo šios ligos mirė – dažniausiai vaikai iki 5 metų, gyvenantys Pietų Afrikoje. Maliarija yra plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse. Pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Šią ligą platina „Anopheles“ moskitų patelės. Lietuvoje įvežtine maliarija kasmet suserga keli žmonės.
Susiję straipsniai
