Mokslininkai įvertino, kokį pavojų sveikatai gali kelti negyvūniniai maisto produktai

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkai šiandien paskelbė pirmąjį mokslinį rizikos vertinimą Europoje, kuriame išanalizavo apsinuodijimus maistu sukeliančių mikroorganizmų, dažnai aptinkamų negyvūniniame maiste, keliamą pavojų vartotojų sveikatai. Dokumente mokslininkai palygino visą informaciją, sukauptą nuo 2007 iki 2011 metų apie apsinuodijimo maistu protrūkius Europoje, kilusius dėl negyvūninio ir gyvūninio maisto produktų vartojimo.

Rizikos vertinimo išvadose pabrėžiama, kad nors per 90% visų apsinuodijimų maistu protrūkių Europoje kyla dėl gyvūninės kilmės maisto, tačiau pastaraisiais metais pastebimai išaugo ir dėl negyvūninio maisto kilusių apsinuodijimo maistu protrūkių. Mokslininkai pažymi, kad dėl negyvūninio maisto kilę apsinuodijimo protrūkiai buvo gerokai didesni vertinant pagal susirgusių žmonių skaičių, tačiau vis dėlto jų pasekmės nebuvo tokios skaudžios (vertinant hospitalizuotų ir mirusių žmonių skaičių) nei apsinuodijimų gyvūniniu maistu protrūkių metu.

Analizuodami sukauptą informaciją, mokslininkai išskyrė dažniausiai apsinuodijimus sukeliančius mikroorganizmus (bakterijas, virusus ar parazitus) ir dažniausiai užteršiamus maisto produktus. Tyrimo išvadose teigiama, kad stebimuoju 4 metų laikotarpiu daugiausia apsinuodijimų maistu sukėlė Salmonella grupės bakterijos užteršusios įvairias lapines salotas, svogūnines ir stiebines daržoves (pavyzdžiui šparagus, česnakus, svogūnus ir pan.), o taip pat pomidorus, moliūgus ir kt. daržoves, kurios dažnai vartojamos termiškai neapdorotos. Į kitą didelę grupę išskirti E.coli  bakterijų sukelti apsinuodijimai maistu, kilę dėl užterštų salotų, grūdų, sėklų ar jų daigų.

„Tai pirmasis toks išsamus ir visapusiškas rizikos vertinimas, kuriame ne tik išanalizuotos pastarųjų metų apsinuodijimų maistu Europoje protrūkių priežastys, bet ir išskirti rizikingų maisto produktų ir patogeninių mikroorganizmų deriniai. Ši informacija naudinga ne tik harmonizuojant augalinio maisto taršos stebėsenos programas, bet ir šviečiant maisto tvarkytojus ir vartotojus apie maisto ruošimo higienos svarbą“, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje 99% apsinuodijimo maistu protrūkių kyla dėl gyvūninės kilmės maisto produktų, tačiau dažniausiai tai smulkūs  apsinuodijimo maistu atvejai, kai suserga nuo 2 iki 5 žmonių, keletą metų iš eilės mažėja ir bendras protrūkių, kilusių dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos,  skaičius. Mirtinų apsinuodijimo maistu atvejų Lietuvoje nėra pasitaikę.

Faktai ir skaičiai

Lietuvoje dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos kilusių protrūkių skaičius:

2012 m. - 14; 2011 m. - 25; 2010 m. - 21; 2009 m. - 24.

Protrūkių metu susirgusių žmonių skaičius:

2012 m. - 118; 2011 m. - 246; 2010 m. - 129; 2009 m. - 216.

Dažniausios apsinuodijimo maistu priežastys:

nepatenkinama maisto ruošimo higiena,

nepatenkinama maistą tvarkančio personalo asmeninė higiena, maisto tvarkyme dalyvauja sergantys ar bakterijas nešiojantis personalas (2009 m. ir 2010 m. protrūkių tyrimo metu buvo išaiškinta po 4 atvejus, 2011 m. – 6, o 2012 m. – 7 atvejus);

nepakankamas terminis apdorojimas;

kryžminis maisto užteršimas (jau pagaminto maisto užteršimas patogenine mikroflora nuo rankų, nuo nešvariai išplauto gamybinio inventoriaus);

netinkamos greitai gendančių maisto produktų laikymo sąlygos ir kt.

Dėl negyvūninio maisto (pvz., salotų) Lietuvoje per pastaruosius 5 metus nebuvo užregistruotas nei vienas protrūkis.

Rizikingiausiais laikomi gyvūninės kilmės maisto produktai: kiaušiniai, vištiena, kiauliena, ledai, kreminiai tortai (su kiaušiniais) ir kt.

Lietuvoje daugiausiai apsinuodijimo maistu protrūkių kyla viešojo maitinimo įmonėse, ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklų maitinimo įmonėse.

Numatomi darbai: rengiama tvarka, sugriežtinanti viešojo maitinimo įmonių atsakomybę už organizuojamus renginius, šventes, pobūvius, draudžiant dalyviams patiekti ne pobūvį ar šventę organizuojančioje įmonėje pagamintus maisto produktus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba