Šių metų liepos 1 dieną įsigaliojo naujas sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl maitinimo organizavimo vaikų įstaigose tvarkos. Koks maistas rekomenduojamas moksleiviams? Ką turėtų žinoti moksleivių tėvai ir pedagogai? Siūlome paskaityti interviu su Šiaulių visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūrate Karalevičiene. Šiuos interviu klausimus dažniausiai sveikatos specialistams pateikia moksleivių tėvai.
Kokie produktai rekomenduojami moksleivių mitybai?
Kasdieniame moksleivių racione rekomenduojamos daržovės, vaisiai, uogos, sultys, ypač šviežios, grūdiniai ir ankštiniai produktai. Taip pat pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, liesa mėsa ir jos produktai, žuvis bei jos produktai. Siekiant kuo mažiau vartoti gyvūninės kilmės riebalų, riebi mėsa ir mėsos produktai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis, o gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, turi būti keičiami aliejais. Draudžiama vaikų maitinimui tiekti bet kokius riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus gaminius, gazuotus bei energinius gėrimus, sultinių koncentratus, mechaniškai atskirtą mėsą, maistą su genetiškai modifikuotais organizmais bei sintetiniais maisto priedais. Draudžiamų produktų mokyklose negalima ir reklamuoti..
Koks turi būti karštas pietų patiekalas?
Karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų ir angliavandenių turinčių produktų. Tai gali būti mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, grūdiniai ir ankštiniai produktai, pienas bei jo produktai. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamos daržovės, vaisiai arba jų salotos. Svarbu priminti, kad augančiam organizmui daug angliavandenių turintys produktai svarbūs kaip energijos šaltinis ir jų vengti nereikia, skirtingai negu dietų besilaikantiems suaugusiems žmonėms, kurių medžiagų apykaita lėtesnė.
Vaikai skundžiasi, kad jiems pabosta valgyti tuos pačius patiekalus. Ar higienos normoje yra reglamentuojama patiekalų įvairovė?
Tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę. Būtina koreguoti valgiaraštį, jei pastebima, jog patiekalų vaikai nemėgsta, palieka nesuvalgę. Be to, pasitaiko nusiskundimų, kad mokyklose nors ir skirtingų pavadinimų patiekalų sudėtis labai panaši, pavyzdžiui, vieną dieną patiekiamas karštas patiekalas su ryžiais ir mėsa, o kitą dieną patiekiama mėsiška ryžių sriuba. Todėl jau valgiaraščių derinimo metu į tai reikia atkreipti dėmesį.
Ar yra specialios taisyklės, iš kur galima tiekti maisto produktus mokykloms, darželiams?
Yra maitinimo organizavimo vaikų įstaigose tvarkos aprašas, kuriame maisto produktus rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų. Draudžiama maitinimo paslaugų sutartis sudaryti įmonėmis įtrauktomis į „Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą“.
Vyresni vaikai dažnai išsako pastabas, kodėl ant valgyklos stalų nėra padedama pipirų, garstyčių, druskos ar pomidorų padažų.
Valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos, pipirų, garstyčių ar įvairių padažų, kuriuose gausu sintetinių priedų. Vaikams nereikėtų anksti pratintis prie aštraus, o ypač sūraus maisto, kurio žala sveikatai neabejotinai įrodyta, ypač dėl to, kad vaikai jau vis dažniau serga
vyresnių žmonių ligomis, tokiomis kaip hipertenzija ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kaip dažnai gali būti pateikiami rūkyti mėsos gaminiai?
Rūkyti mėsos gaminiai gali būti tiekiami ne dažniau kaip kartą per savaitę, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose rūkyti mėsos gaminiai vaikų maitinimui neturi būti tiekiami visai. Apskritai rūkytų gaminių reiktų vengti kasdienėje mityboje ne tik vaikams, dėl gaminimo technologijos bei sudėties jie priskiriami menkaverčių maisto produktų grupei.
Ar mokinukas gali bet kada atsigerti paprasto vandens. Jei taip, kur turi stovėti vandens aparatai ir kokie higieniniai reikalavimai?
Mokyklose turi būti sudarytos higieniškos sąlygos visiems nemokamai atsigerti geriamojo vandens. Rekomenduotina, kad vanduo būtų kambario temperatūros (geriamas iš čiaupo vanduo gali būti per šaltas), pilstomas iš geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų, svarbiausia – į individualias ar vienkartines stiklines. Rekomenduojama sudaryti galimybę vaikams gauti ir karšto virinto geriamojo vandens, tai suteiktų galimybę karšto gėrimo, pavyzdžiui, arbatos, pasiruošti patiems.
Ar mokyklos valgyklos darbuotojai nenusižengia higienos normoms prie arbatos patiekdami šokolado, saldainių ar kitokių konditerijos gaminių?
Kadangi vaikai ir taip dažnai smaližiauja, siekiant sveikos mitybos principų, mokykloje šokoladas ir jo gaminiai, taip pat konditerijos gaminiai su glaistu, šokoladu ar kremu moksleiviams negali būti patiekiami, taip kaip draudžiami ir sūrūs konditerijos gaminiai, kuriuose natrio daugiau kaip 0,4 g/100 g. Apskritai, gaminant vaikams maistą turi būti naudojama kuo mažiau cukraus ir druskos.
Ar leidžiama moksleiviams vietoje arbatos pasiūlyti kavos?
Gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš arba kurių sudėtyje yra kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai arba kavos pakaitalai yra neleistini. Reikėtų siūlyti įvairių rūšių arbatos, nepamirštant ir arbatos su pienu. Be to, turi būti sudaryta galimybė atsigerti nesaldintos arbatos.
Interviu pabaigoje priminkite, ką turėtų žinoti mitybos specialistai, kiekvieną dieną gamindami maistą moksleiviams.
Maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną. Jis turi būti kokybiškas, įvairus ir atitikti saugos reikalavimus. Pirmenybė teikiama maistines savybes išsaugantiems patiekalų gamybos būdams: virimui vandenyje ar garuose, troškinimui. Gaminant maistą neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra sintetinių maisto priedų. Taip pat turi būti naudojama kuo mažiau druskos ir cukraus. Jei patiekalui gaminti naudojama malta mėsa ir virtuvėje yra sąlygos, ji turi būti malama patiekalo gaminimo dieną. Kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių, vaisių. Būtina sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui pavalgyti šilto maisto prie tvarkingai serviruoto stalo ir, be abejo, neskubant.
Svarbu žinoti!
Mokyklos valgykloje ar kitoje patalpoje, kurioje maitinami vaikai, matomoje vietoje turi būti skelbiami einamosios dienos valgiaraščiai, o ikimokyklinėse įstaigose – tos dienos valgiaraščiai skelbiami vaikų priėmimo-nusirengimo patalpoje.
Mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas (jo nesant − kitas įgaliotas asmuo) pagal kompetenciją prižiūri, kad vaikų maitinimas būtų organizuojamas pagal galiojantį tvarkos aprašą, užkandžių asortimento sąrašus ir kitus maitinimo tvarkos reikalavimus.
Šis specialistas kartą per savaitę pildo Valgiaraščių ir vaikų maitinimo atitikties patikrinimo žurnalą, jame registruoja neatitikimus, taip pat nedelsdamas raštu apie tai informuoja maitinimo
paslaugos teikėją ir pranešimo kopiją pateikia ugdymo įstaigos vadovui.
Maitinimo paslaugos teikėjas atsako už tai, kad nustatyti vaikų maitinimo organizavimo trūkumai būtų pašalinti tą pačią dieną.
Jei per nustatytą laiką po pranešimo raštu vaikų maitinimo organizavimo trūkumai nepašalinami, ugdymo įstaigos vadovas apie tai privalo pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (maisto saugos ir sudėties klausimais) arba teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai (maitinimo organizavimo ir valgiaraščių klausimais).
Sveikatos apsaugos ministerija