Moksleivių mitybos įpročiai: ar yra pagrindo nerimauti?

Moksleivių mityba nėra visavertė, taip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Teresa Jukevičė. Tad pagrindo nerimauti dėl moksleivių mitybos – tikrai yra.

„Tiek Vilniaus, tiek ir, tikėtina, kitų miestų moksleiviai nesimaitina sveikai. Šį faktą atskleidė tai, kad dalis jų kasdien vartoja mažos maistinės vertės maisto produktus, pavyzdžiui, bulvių traškučius, bandeles, saldainius ir šokoladą – pastaruosius vartoja kas ketvirtas moksleivis“, – teigia ji.

Reklama

Tokias tendencijas atskleidė 2014 m. pradžioje Vilniaus miesto ugdymo įstaigose atliktas tarptautinis „Mokyklinio amžiaus vaikų sveikata ir gyvensena“ tyrimas. Juo siekta geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgesį ir sveikatą, taip pat – išanalizuoti aktualias jaunų žmonių gyvensenos problemas: mitybos, fizinio aktyvumo, žalingo elgesio įpročių ir kt. Apklaustas 521 Vilniaus miesto ugdymo įstaigų 5, 7 ir 9 klasių moksleivis.

„Tyrimo metu nustatyta ir tai, kad tik kas trečias moksleivis vartoja vaisius ir daržoves kelis kartus per dieną, o 15 proc. tai daro tik kartą per dieną. Viso labo, tik vienas iš dvidešimties mokyklinio amžiaus vaikų vaisius ir daržoves valgo rečiau nei kartą per savaitę“, – pastebi T. Jukevičė.

Mitybos įpročiai formuojasi šeimoje

Specialistė taip pat pastebi, kad tikrai ne visi vaikai, prieš vykdami į mokyklas, pusryčiauja. Pasak jos, dauguma tėvų skuba į darbą, todėl neturi laiko šeimyniniams pusryčiams – šiemet atliktas tyrimas atskleidžia, kad kasdien pusryčiauja tik 61,1 proc. moksleivių. Tuo tarpu savaitgaliais pusryčiauja daugiau mokyklinio amžiaus vaikų – beveik 9 iš 10.

„Kuomet skubama į darbą, nebėra įpročio kartu susėsti prie pusryčių stalo, todėl vaikas paliekamas vienas pusryčiauti arba nepusryčiauja visai. Juk vaikas mato, kaip valgo tėvai, ir taip perima jų mitybos įpročius. Įpratinkite vaiką atsikelti anksčiau ir neskubant pavalgyti“, – paaiškina T. Jukevičė.

Pasak jos, pusryčiaujantys vaikai ne tik geriau mokosi, bet ir ne taip greitai pavargsta, geriau koncentruoja dėmesį pamokų metu. Be to, tokių moksleivių tiek trumpalaikė, tiek ir ilgalaikė atmintis – kur kas geresnė nei nepusryčiaujančių vaikų.

Situacija – nerami, tačiau sprendžiama

Nors moksleivių mitybos situacija ir kelią nerimą, tačiau, anot T. Jukevičės, egzistuojančias problemas mėginama spręsti. Pasak jos, laipsniškai skatinama sveika mityba, todėl nebūtų galima teigti, kad nieko nėra daroma – juk tuomet moksleivių sveikatos būklė tik blogėtų.

„Šiuo metu Lietuvoje vykdomi įvairūs vaikų mitybos projektai: „Pienas vaikams“, „Vaisiai vaikams“, „Sveikatiada“, „Supervaikai“, „Vitaminizuotas“ ir kt. Be to, šiemet, paminėti Europos sveikos mitybos dienai, vyko akcija „Subalansuotų pusryčių svarba vaikų mityboje“. Šiuos projektus įgyvendina tikrai ne viena institucija ir, nors atliekami darbai nėra labai matomi, tačiau tikrai stengiamasi dėl vaikų sveikatos“, – teigia Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistė.

Apie kampaniją „Penki per dieną“

Moksleivius, o taip pat – ir jų tėvelius – sveikai maitintis skatina ir kampanija „5 per dieną“, raginanti kasdien suvalgyti bent po penkias vaisių ir daržovių porcijas, arba 400-600 g per dieną, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Kampanija „Penki per dieną“ Lietuvoje vyksta pirmą kartą, tačiau panašios kampanijos įvairiose pasaulio šalyse žinomos jau ne vieną dešimtmetį. Tai yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė.

Europos Sąjungoje (ES) užauginti vaisiai ir daržovės išsiskiria ypač gera kokybe, tad perkant ir renkantis verta atkreipti į tai dėmesį.