Mirtis už ligoninės sienų: neatsakyti artimųjų klausimai(22)

Palikęs psichiatrijos ligoninės patalpas ūmia šizofrenija sergantis pacientas tos pačios dienos vakarą rastas leisgyvis prie devynaukščio namo, o po dešimties valandų ligoninėje mirė. Artimieji jaunuolį palaidojo tik po dviejų savaičių – tiek laiko kūnas gulėjo morgo šaldytuve kaip neatpažintas. Jo artimieji su klausimais kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, žada prisiteisti žalos atlyginimą, o  ligoninės administracija apie incidentą net neinformuota.

Reklama

 25-erių metų R. J. buvo gydomas Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale. Jo brolis Romualdas J. „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo, jog teismo sprendimu jis buvo pripažintas neveiksniu ir jam skirtas itin griežtas režimas. Tačiau liepos 9 d.  popiet ligonis buvo pastebėtas mieste. Romualdas J. įsitikinęs, kad brolis be medicinos įstaigos  žinios ištrūkti negalėjo.

 „Manau, kad gydytojai jį išleido į miestą abipusiu susitarimu, nors tam neturėjo teisės, o dabar kalba, kad jis apie pusę penkių vakaro pabėgo pasivaikščiojimo metu, - kalbėjo klaipėdietis. – Tačiau jam net nebuvo galima išeiti į lauką! Kita vertus, žmonės pasakojo jį matę mieste apie 14 valandą“.

 Vyrui ypač nesuprantama, kodėl, jei, kaip teigia medicinos įstaigos administracija, jo brolis pabėgęs, apie tai nepranešta nei policijai, nei artimiesiems. „Jį pareigūnai rado Taikos prospekte leisgyvį, o ryte ligoninėje jis mirė. Kadangi su savimi neturėjo dokumentų, dvi savaites nebuvo žinoma jo asmenybė. Mes irgi neieškojome, manėme, kad jis ligoninėje. Liepos 22 d. policijai internete paskelbus apie jį, įdėjus fotografiją, atsiliepė Psichiatrijos ligoninė ir pateikė Raimondo tapatybę atskleidžiančius dokumentus“, - pasakojo Romualdas J.

 Jo manymu, žinodama apie dingusį asmenį policija iš karto būtų patikrinusi jo tapatybę. „Policija apskritai nepatvirtino, kad būtų pranešta apie pabėgusį pacientą“, - teigė uostamiesčio gyventojas.

Romualdas J. pasakojo, kad porą savaičių laikytas morgo šaldytuve lavonas jau buvo pradėjęs irti, todėl artimieji nebeturėjo galimybės su juo ir deramai atsisveikinti.

 Žuvusiojo broliui nepatikimai atrodo ir tyrėjų versija apie brolio savižudybę. Jo įsitikinimu, jis buvo nužudytas.

 Romualdui J. skaudžiausia, kad Psichiatrijos ligoninė – teismo sprendimu tapusi institucinė jo brolio Raimundo globėja -  juo deramai nepasirūpino. „Ligoninė visai neturėjo teisės jo išleisti“, - sakė jis.

 Reikalaus atlyginti žalą

 Kad atsakytų į visus jam kilusius klausimus, Romualdas J. rugpjūčio 23 d. išsiuntė prašymą Sveikatos apsaugos ministerijai.

 Vyras pasirengęs iš įstaigos prisiteisti ir žalos atlyginimą. Laidotuves, atsiėjusias apie 3 tūkst. Lt, artimieji kėlė iš savo lėšų, nors klaipėdietis sakė įtariąs, jog ligoninė savo pacientą galėjo būti ir apdraudusi. Kiek įstaiga papildydavo savo biudžetą, apsiėmusi globoti R. J., jo brolis nežinojo. „Tačiau gyvendamas savarankiškai per mėnesį gaudavo po 600 Lt“, - paaiškino.

RKL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas psichiatrijos reikalams Algirdas Narinkevičius „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino, jog liepos 9 d. R. J.

iš jo vadovaujamos įstaigos pabėgo savavališkai, nustūmęs sanitarą: „Apie tai buvo pranešta policijai, ir daugiau nieko nekomentuosiu – tam ir rengiami teisminiai procesai“.

Ligoninė apie bėglį pranešė

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Igoris Ivanovas „Vakarų Lietuvos medicinai“ patvirtino, kad liepos 9 d. 16.18 val. iš bendrojo pagalbos centro uostamiesčio pareigūnams buvo nukreiptas pranešimas apie iš ligoninės pabėgusį R. J.  Pasak I. Ivanovo, pabėgėlio ieškoti buvo išsiųsta operatyvininkų komanda, bet jo nerado.

 „Pranešimas užregistruotas Nikolajevienės vardu, bet kas ji tokia – nenurodyta“, - paaiškino I. Ivanovas.

 Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Giedrės Maksimaitytės teigimu, R.Jurevičiaus skundą ministerija yra gavusi. Jis perduotas tirti Valstybiniam psichikos sveikatos centrui.

 Gyvenimiška situacija?

Ministerija domisi situacija, o RKL vadovybė, paaiškėjo, net neinformuota apie liepos mėnesio įvykius Psichiatrijos fakultete.  Ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, iš „Vakarų Lietuvos medicinos“ išgirdęs apie liepos 9 d. iš jo vadovaujamos įstaigos pabėgusį ir žuvusį pacientą, sakė pirmą kartą tai girdįs: „Man ši situacija nežinoma, todėl negaliu komentuoti to, ko nežinau – išsamiai apie įvykį galėtų papasakoti tiesiogiai už Psichiatrijos filialo darbą atsakingas gydytojas A. Narinkevičius“.

Kaip įstaigos vadovas vertina faktą, jog jo vadovaujama įstaiga, būdama atsakinga už sunkų ligonį, nesugebėjo užtikrinti jo saugumo? Ar Psichiatrijos filialo pirmojo skyriaus, kuriame guldomi sunkia depresijos forma ir ūmia šizofrenija sergantys pacientai, slaugytojai turėjo teisę išleisti tokį ligonį pasivaikščioti? „Kiekvienam yra sudaromas individualus režimas, ir ligoninė nėra atsakinga už tai, kas dedasi už jos ribų, jei žmogus pabėgo. Niekas su automatais nestovi ir nesaugo ligonių“, - tvirtino R. Sakalauskas.

 „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, ar, be minimo atvejo, yra pasitaikę, kad pacientai pabėgtų iš ligoninės, gydytojas atsakė neigiamai. „O šis atvejis tikriausiai buvo labai gyvenimiškas, todėl gal apie jį man ir nebuvo užsiminta. Tuo labiau, kad liepos 9 d. aš pats turėjau operaciją ir gydžiausi“, - kalbėjo R. Sakalauskas.

 Artimųjų reikalas

 Kaip vyriausiasis gydytojas vertina tai, jog buvusio ligoninės paciento artimiesiems dvi savaites nebuvo pranešta apie dingusį giminaitį? „Niekaip nevertinu – tai pačių artimųjų reikalas. Būna, kad kartais žmogui mirus jo giminaičių nerandame ir dvi savaites, ir mėnesį. Jų paieška tenka užsiimti socialiniams darbuotojams“.

 O kokia yra finansinė šios istorijos pusė? Ar tapusi institucine globėja įstaiga gauna tam tikrą finansavimą? „Nieko negauna – tik pareigą rūpintis“, - nukirto įstaigos vadovas.

Pasidomėjus ligoninės galimybe apdrausti savo globotinius, R. Sakalauskas atsakė: „Apdrausti galima viską, bet dar negirdėjau, kad ligoninė tai būtų padariusi“. Įstaigos vadovo negąsdina ir žuvusiojo artimųjų ketinimas prisiteisti žalos atlyginimą. Pasak jo, ligoninei ne kartą buvo „grasinta teismais“, bet atlyginti jos neteko dar nė karto.

 Ligita Sinušienė