Miomos: simptomatika, diagnostika ir gydymas(1)

Gimdos mioma yra vienas labiausiai paplitusių gimdos auglių. Šis gerybinis, gerai lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio apribotas lėtai augantis mazgas nustatomas trečdaliui į penktą dešimtį įžengusių moterų.

Jo atsiradimo rizikos veiksniai yra moters amžius, šeimyninis paveldimumas, nutukimas,  mažas gimdymų skaičius, ankstyvas brendimas. Gimdos miomų formavimuisi turi įtakos lytinių hormonų apykaita, jos gali didėti nėštumo metu ar vartojant pakaitinę hormoninę terapiją ir turi tendenciją regresuoti menopauzės laikotarpiu.

Gimdos miomos pagal augimo vietą, dydį ir skaičių gali būti labai įvairios. Pagal augimo lokalizaciją jos skirstomos į augančias gimdos raumenyje (dažniausios); augančias gimdos paviršiuje ir deformuojančias išorinį gimdos paviršių; augančias į gimdos ertmę. Jei tokia mioma išlenda pro gimdos kaklelį,  ji vadinama “gimstančia” mioma.

Retais atvejais jos diagnozuojamos gimdos raiščiuose, kiaušintakyje ar audiniuose šalia gimdos.

Pagal skaičių miomos gali būti daugybinės  ar pavienės, o pagal dydį – mažos (8-15 mm), vidutinės ir didelės (didesnės nei 5 cm).

Klinikiniai  simptomai

Daugelis miomų nesukelia jokių nusiskundimų ir tik 30 proc. atvejų, nelygu jų  lokalizacija ir dydis, jos pasireiškia šias klinikiniais simptomais:

-gausios ir pailgėjusios mėnesinės, ypač miomoms augant pogleivyje ar esant didelėms miomoms raumenyje. Tai veda prie mažakraujystės, bendro silpnumo;

-skausmai mažajame dubenyje gali atsirasti dėl spaudimo į gretimus organus: miomos priekinėje gimdos sienelėje spaudžia šlapimo pūslę, todėl vargina dažnesnis šlapinimasis, atsiranda staigus noras šlapintis, kartais sunku išlaikyti šlapimą fizinio krūvio metu. Vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas sąlygojamas užpakalinės gimdos sienelės miomos spaudimo į tiesiają žarną. Sąrėminio pobudžio skausmas būdingas "gimstančiai" miomai. Maudžiančio pobūdžio skausmus sukelia didelių matmenų miomos, spaudžiančios kitus pilvo ertmės organus ar dėl dydžio sutrikus miomos kraujotakai (nekrotizuojant);

-kartais miomos gali būti ir nevaisingumo priežastimi. Pogleivio miomos dėl mechaninio gimdos gleivinės spaudimo iki 3 kartų mažina nėštumo implantacijos dažnį.

Gimdos miomos gali būti vėlyvo nėštumo nutrūkimo ar priešlaikinio gimdymo, netaisyklingos vaisiaus padėties priežastimi.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozuoti gimdos miomas nėra sudėtinga: įvertinami moters skundai ir ginekologinė apžiūra, labai informatyvus ultragarsinis mažojo dubens ištyrimas. Netipinių miomų lokalizacijos atvejais  atliekama ir kompiuterinė tomografija.  Histeroskopija padeda diagnozuoti pogleivio miomas.

Miomos, kurios yra asimptominės,  t.y. nesukelia jokių klinikinių požymių,  negydomos, o tik stebimos ginekologo. Atsiradus simptomų, gydymo taktika priklauso nuo moters amžiaus, ypač jei planuoja turėti vaikų ar išsaugoti menstruacinę funkciją, miomų dydžio ir vietos bei gretutinės moters patologijos.

Medikamentinis gydymas skiriamas skausmui ar kraujavimui sumažinti, tačiau jokiu būdu jis nelėtina miomų augimo.

Operacinis gydymas pasirenkamas pagal situaciją: moteriai,  kuri planuoja pastoti ar išsaugoti menstruacinę funkciją, rekomenduojamas miomos mazgo pašalinimas. Kadangi laparoskopinės operacijos sąlygoja mažesnę tikimybę susidaryti sąaugoms, šis

gydymo būdas yra prioritetinis, nes labiau tausojantis moterį, salygojantis trumpesnį poopercinį periodą. Pašalinus miomos mazgą ar mazgus  išlieka galimybė augti naujiems augliams, todėl galima pakartotinė operacija. Histeroskopijos metu  pašalinamos po gimdos gleivine augančios miomos.

Gimdos pašalinimo operacija dažniausiai atliekama vyresnio amžiaus moterims arba esant didelių matmenų augliams. Šios operacijos metu galima palikti sveiką gimdos kaklelį ir kiaušides, todel išlieka reguliarus hormonų išsiskyrimas ir klimakteriniai požymiai pooperaciniu periodu neišryškėja.

Gana retai atliekama miomos mazgą maitinančių kraujagyslių embolizacija - sumažinus jų mitybą, tikimasi sulėtinti miomos augimą arba net ją sumažinti taip išsaugant gimdą.