Ministras raginamas didinti paliatyviosios slaugos paslaugų prieinamumą
Seimo nario Mykolo Majausko iniciatyva Seimo nariai iš įvairių frakcijų kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, atkreipdami dėmesį, kad paliatyviosios slaugos prieinamumas Lietuvoje yra nepakankamas, o reglamentavimas bei apmokėjimas už paslaugas – neatitinkantis poreikių.
Parlamentarai pateikia konkrečius reglamentavimo trūkumus, kai paliatyviosios slaugos pagalbą susiejant su pertekliniu indikacijų sąrašu, kritinės būklės pacientams ji tampa neprieinama arba prieinama vos kelios savaitės iki jų mirties.
Be to, paliatyvioji pagalba yra prieinama itin mažam pacientų skaičiui, paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) biudžeto lėšomis, bazinės kainos neįtraukia būtinų profesionalų ir su paliatyviąja terapija susijusių paslaugų.
„Paliatyviosios pagalbos Lietuvoje reikia maždaug 18 tūkst. pacientų, iš kurių apie 10 tūkst. – aktyvi pagalba. Nepaisant to, reikiamos pagalbos stacionaruose šiuo metu sulaukia vos keli šimtai Lietuvos piliečių. Nors vis populiarėja ligoniams teikiama pagalba namuose, tačiau jai gauti taikomi pernelyg griežti kriterijai, todėl dažniausiai pacientai tokių paslaugų negauna arba gauna vos kelios savaitės iki mirties“, – pabrėžia Seimo narys M. Majauskas.
Kaip vieną iš svarbiausių šios srities problemų, paliatyviosios priežiūros ir terapijos specialistai įvardija retai kur Vakarų šalyse taikomą paliatyviosios pagalbos skyrimą ne tik pagal ligos diagnozę, bet ir pagal specifines ligos indikacijas, jos skyrimą tvirtinant gydytojų konsiliumui.
Kreipimosi autorių nuomone, tokie reikalavimai yra pertekliniai, ypač apsunkinantys ir pavėlinantys paliatyviosios pagalbos teikimą. Taikant dabar galiojančią tvarką, pacientai gauna paslaugą kelias paskutines savaites iki mirties, tačiau ne visą laikotarpį progresuojant ligai.
Paliatyviąją slaugą reglamentuojančiose norminiuose dokumentuose parlamentarai randa trūkumų ir dėl to, kad nėra nustatytas slaugytojų padėjėjų paslaugų apmokėjimas. Tokia situacija su pacientų higiena ir kitomis kasdieniškomis jų reikmėmis susijusius darbus palieka patiems slaugytojams ar jų artimiesiems, kurie juos atlieka savo nuožiūra, derindami su prioritetinėmis, stebėjimo ir medicininės pagalbos pareigomis. Toks paslaugų organizavimas neišvengiamai lemia situaciją, kuomet yra aukojamos kitos, kartais net prioritetinės palaikomojo gydymo funkcijos.
Pasak M. Majausko, atkreiptinas dėmesys ir į psichologinės pagalbos trūkumą, įskaitant ir konsultacijas pacientų artimiesiems. To akivaizdus įrodymas – šachmatininko Aleksandro Jegorovo, uždusinusio sunkiai sergančią motiną, Lietuvą sukrėtusi tragedija, liudijanti artimųjų lėtinių ligų sukeliamas psichologines pasekmes juos slaugantiems artimiesiems.
Kreipimesi į sveikatos apsaugos ministrą parlamentarai prašo padidinti reikalingos paliatyviosios pagalbos prieinamumą, jos skyrimą atsiejus nuo dabar taikomų indikacijų sąrašų ir teikiant ją šeimos gydytojo sprendimu, atsižvelgus į paciento būklę. Norint objektyviai pagerinti paliatyviosios pagalbos gavėjų gyvenimo ir jų priežiūros kokybę, siūloma pakeisti medicininės, ortopedinės ir kitokios technikos kompensavimo tvarką, ją taip pat susiejant su šeimos gydytojo diagnoze.
Susiję straipsniai
