Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Migrenos sukeliami skausmai gali parklupdyti ir stipriausius

Šaltinis: vlmedicina | 2021-08-12 11:34:20

Dažnas žmogus, patyręs varginančius galvos skausmus, skuba juos malšinti medikamentais. Gydytoja neurologė Giedrė Jančienė atkreipia dėmesį, kad iš už pirmo žvilgsnio nekaltų galvos skausmų gali slypėti kur kas sudėtingesnė liga – migrena. Medikė įvardija esminius simptomus ir pataria, kokius tyrimus būtina atlikti siekiant nustatyti tikrąją ligos diagnozę.

Vyras, susiėmęs už galvos
Galvos skausmas / Photl.com

Ne vienas asmuo, patyręs migrenos sukeliamus skausmus pritars, jog tai – sunkiai pakeliama našta, kuri žmogų priverčia bent jau kuriam laikui atsitraukti nuo kasdieninės veiklos. Priešingai nei paprastas galvos skausmas, migreninis skausmas yra dažnai lydimas įvairių neurologinių, virškinimo trakto bei autonominės nervų sistemos sutrikimų.

Skausmas, kurio nevalia ignoruoti

Anot medicinos klinikos „Endemik“ gydytojos neurologės Giedrės Jančienės, migrena nėra paprastas galvos skausmas, tai – neurologinė būklė, kuri sukeldama laikinus cheminių medžiagų, nervų ir kraujagyslių pokyčius smegenyse, veikia mūsų nervų sistemą.

„Migrenai būdingas tiek vienpusis, tiek ir abipusis pulsuojančio pobūdžio galvos skausmas, kuris dažniausiai sustiprėja fizinio aktyvumo metu. Ši patologija nuo paprasto galvos skausmo gerokai skiriasi ir jaučiamo skausmo skale – tai gali būti vidutinis, stiprus, labai stiprus arba nepakeliamas skausmas. Asmuo, jaučiantis migrenos sukeltus skausmus, neretai patiria ir pykinimą, vėmimą, šviesos ir garso baimę. Žmones taip pat gali kamuoti dėmesio, koncentracijos sutrikimas, miglotas matymas, mirgėjimas akyse. Migrenos priepuolio ištiktas asmuo paprastai ieško ramybės ir tamsos“, – pranešime žiniasklaidai sako G. Jančienė ir  priduria, jog migrena dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės.

Pasak neurologės, nors migrenos priepuolis žmogui dažniausiai pasireiškia savaime ir be priežasties, neretai jo atsiradimui įtaką gali turėti ir kasdieniai veiksniai: „Migrenos priepuolį gali išprovokuoti patiriamas stresas, jaučiamas nuovargis, hormoniniai pokyčiai organizme, neretai kylantys dėl kontraceptikų vartojimo. Kai kuriems pacientams įtakos skausmo atsiradimui turi tam tikri gėrimai bei maisto produktai – raudonas vynas, kava ar fermentinis sūris. Priepuolius iššaukti taip pat gali pojūčių dirgikliai –įvairūs kvapai, skardūs garsai, mirksinčios šviesos bei aplinkos veiksniai – karštis bei šaltis.“

Tikslingas gydymas sumažina galimų komplikacijų vystymąsi

G. Jančienė pabrėžia – nors yra ir daugiau nei kelios migrenos rūšys, labiausiai paplitusiomis pripažįstamos – migrena su aura ir migrena be auros. Pastarosios viena nuo kitos gali skirtis jaučiamo skausmo trukme, pasikartojimo dažniu bei simptomatika.

„Migrena su aura reiškia, jog prieš galvos skausmą žmogus patiria vadinamąją aurą, kuri trunka nuo kelių minučių iki valandos. Ši patologija apima platų neurologinių simptomų spektrą, pasireiškiantį regos, jutimo ir kalbos sutrikimais, po kurių asmuo patiria intensyvų migreninį galvos skausmą. Tuo tarpu migrena be auros dažniausiai pasireiškia kaip intensyvus, tvinkčiojantis galvos skausmas vienoje galvos pusėje, trunkantis nuo kelių valandų iki trijų dienų. Įprastinis pastarosios migrenos rūšies dažnis yra 1-2 priepuoliai per mėnesį. Jei jie kartojasi vieną ar daugiau kartų per savaitę, migrena vadinama dažna“, –aiškina neurologė.

Medikės teigimu, intensyvius skausmus sukeliančios migrenos priepuolius galima laiku atpažinti ir suvaldyti apsilankius pas savo neurologą, kuris, atlikęs tyrimus, paskirs tikslingą gydymo metodą bei vartotinus preparatus. Gydytoja atkreipia dėmesį, jog savavališkai diagnozės nustatyti ir pradėti vartoti medikamentus negalima, mat tai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti. Ilgą laiką ir netinkamai vartojant nuskausminamuosius preparatus galima iššaukti medikamentinį galvos skausmą.

„Siekiant nustatyti ir patvirtinti ligos diagnozę, pacientui visuomet yra renkama išsami anamnezė bei atliekamas objektyvus neurologinis ištyrimas. Jei įtariamas simptominis galvos skausmas, papildomai atliekami neurovizualiniai tyrimai: galvos smegenų kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT)“, – sako G. Jančienė.

Gydytoja priduria, jog atsižvelgus į paskirtą paciento diagnozę, dažniems ir stipriems migrenos priepuoliams gali būti atliekamas profilaktinis gydymas, o migrenos profilaktikai skiriami beta blokatoriai, kurie efektyviai užkerta kelią migreniniam galvos skausmui. Pacientams taip pat gali būti išrašomi vaistai nuo traukulių, o kartais, priklausomai nuo simptomatikos ir antidepresantai.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų