Miego apnėja gali būti obstrukcinė arba centrinė. Obstrukcinė miego apnėja yra dažniausiai pasitaikantis kvėpavimo sutrikimas miego metu. Jis dar vadinamas viršutinių kvėpavimo takų apnėja.
Miego metu minkštojo gomurio raumenys, išsidėstę ant liežuvio šaknies ir liežuvėlio, atsipalaiduoja, susiaurindami kvėpavimo takus. Kvėpavimas pasidaro triukšmingas. Kartais kvėpavimas visai sustoja, tuomet aplinkiniai girdi knarkimą su pauzėmis. Kvėpavimas tampa apsunkintas, diafragmos ir krūtinės raumenys turi atlikti didesnį darbą.
Asmens, sergančio miego apnėja, miegas yra nuolatos trikdomas. Nuolatinis trikdymas suaktyvina gerklės raumenis, kurie atlaisvina kvėpavimo takus. Kvėpavimo pastangos tampa panašios į gėrimo siurbimą pro siaurą šiaudelį. Aplinkiniai pastebi bandymus “atgauti kvapą”, kurie sukelia prabudimus. Prabudimai yra tokie trumpi, kad asmuo ryte jų net neprisimena.
Sergant obstrukcine miego apnėja, kvėpavimas gali sustoti 10 sekundžių ar ilgiau, tokie sustojimai gali kartotis dešimtis ar net šimtus kartų per naktį.
Kiekvieno kvėpavimo sustojimo metu kraujo prisotinimo deguonimi lygis mažėja, todėl širdis turi dirbti sunkiau, kad visi organai gautų pakankamai deguonies. Kyla arterinis kraujo spaudimas, kartais jis nesumažėja ir po to, kai pradedama kvėpuoti. Kartais pasireiškia širdies ritmo sutrikimai, jie tampa staigios mirties priežastimi.
Alkoholis, migdomieji ar raminamieji vaistai, pavartoti prieš miegą, gali sukelti dar didesnį raumenų atsipalaidavimą ir dažnesnius bei ilgesnius kvėpavimo sustojimus.
Didesnė rizika susirgti obstrukcine miego apnėja yra tiems, kurie turi mažesnius nei įprastai žandikaulius, didesnį liežuvį, padidėjusias tonziles ar labiau išvešėjusius audinius burnoje, kurie sąlygoja dar labiau apsunkintą kvėpavimo takų praeinamumą. Kai kurie asmenys pasižymi net keliais apsunkinančiais kvėpavimą faktoriais.
Pastebėta, kad obstrukcine miego apnėja dažniausiai suserga nutukę vyrai. Moteris nuo šios ligos “apsaugo” tam tikri hormonai (iki menopauzės) ir skirtinga nei vyrų gerklės anatomija. Vyresniame amžiuje šios ligos paplitimo skirtumas tarp vyrų ir moterų mažėja, tačiau neišnyksta.
Centrinė miego apnėja
Sergant šia miego apnėjos forma, kvėpavimo takai yra atviri, bet nustoja dirbti diafragmos ir krūtinės raumenys. Sumažėjęs kraujo prisotinimo deguonimi lygis duoda signalą smegenims, žmogus prabunda, ir kvėpavimas atsinaujina.
Centrinė miego apnėja dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje. Nustatyta, kad vienas iš keturių vyresnių nei 60 metų asmenų patiria kvėpavimo sutrikimus miego metu. Laimei, dažniausiai sergama lengva ligos forma. Sunkiau serga tie asmenys, kurie turi širdies nepakankamumą ar neurologines problemas. Asmenys, sergantys centrine miego apnėja, patiria dažnesnius prabudimus nei sergantys obstrukcine miego apnėja.
Apie miego apnėjos gydymą - kitame straipsnyje.
Prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas,
Klaipėdos universitetinės ligoninės Miego centro vedėjas