Artimiausiu metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) planuoja surengti skubius susitikimus dėl didėjančio užsikrėtusiųjų MERS (Middle East respiratory syndrome) virusu skaičiaus. PSO sunerimo po staigaus šio viruso protrūkio balandį Saudo Arabijoje, aplinkiniuose regionuose ir po nustatytų pirmųjų šios virusinės infekcijos atvejų Libane.
Sergamumas ir mirtys
Neaišku, kodėl šis virusas taip greitai pradėjo plisti būtent šių metų pavasarį. Žmonėms, kurie užsikrečia šiuo virusu, prasideda plaučių infekcija. Atsiranda tokie simptomai, kaip karščiavimas, drebulys, pasidaro sunku kvėpuoti. Kai kuriems atsiranda ūmus kepenų nepakankamumas.
Per pastaruosius dvejus metus virusas jau nužudė 164 žmones Artimuosiuose Rytuose. Iš jų 126 žmonės mirė Saudo Arabijoje, o likusioji dalis - aplinkiniuose regionuose. PSO teigia, jog iš viso užfiksuoti 496 ligos atvejai, 463 iš jų Saudo Arabijoje. Baiminamasi, kad virusinė infekcija plis plačiau ir plačiau, grasindama ne tik Artimųjų Rytų regionui, bet ir visam pasauliui.
Virusas jau lyginamas su SARS virusu, kuris 2003 metais vien rytinėje Azijos dalyje nusinešė daugiau nei 700 gyvybių.
MERS yra koronavirusas, kaip ir SARS, tik plinta sunkiau. Tačiau mirštamumas nuo MERS siekia daugiau nei 30 proc., o mirštamumas nuo SARS mažesnis, – apie 10 proc. Santykinai didelis mirštamumas nuo MERS sujudino daugybę visuomenės sveikatos specialistų ir gydytojų Artimuosiuose Rytuose. Ypač tų, kurie dirba su viruso lengviausiai pažeidžiamais asmenimis. Pavyzdžiui, pabėgėliais iš Sirijos.
Apie paskutinius 5 nustatytus mirties nuo MERS atvejus bei 14 naujų šios infekcijos atvejų Saudo Arabijoje paskelbta prieš dvi savaites. PSO pareigūnai atvyko į protrūkio regioną rinkti faktų, apžvelgti situacijos bei nuspręsti, ko imtis toliau. Anot jų, reikšmingų pasauliniu mastu viruso protrūkio ženklų nėra, mat daugiausia infekcijos atvejų nustatyta arba Artimųjų Rytų sveikatos apsaugos centruose, ligoninėse arba regionuose, kurie kruopščiai prižiūrimi. Taigi kol kas jokių kelionių apribojimų nuspręsta nesiimti. Tačiau dar nenuspręsta, ką daryti su Sirijos pabėgėliais. Daugelis ligos ir mirčių atvejų nustatyta pabėgėlių iš Sirijos populiacijoje. Nenuspręsta ir ko imtis, jei visgi didesnis protrūkis prasidėtų.
PSO atstovas, kuris rūpinasi pabėgėlių iš Sirijos sveikatos klausimais, daktaras Adam Coutts, teigia: „Atsižvelgiant į prastas pabėgėlių gyvenimo sąlygas, perpildytas gyvenvietes, žemą sanitarijos lygį, o dėl to ir imlumą ligoms, yra tikimybė, jog virusas plis, ir plis greitai, ne tik tarp pabėgėlių“.
Anot Adamo Couttso, greitai ir efektyviai išspręsti problemą bei sustabdyti viruso protrūkį trukdo ir tokie faktoriai, kaip specifinė ir labai valdžios varžoma Artimųjų Rytų sveikatos apsaugos politika.
Tačiau Libano sveikatos apsaugos ministras Wael Abu Faour sako, jog termoskeneriai, įrengti oro uoste Beirute, leidžia iškart identifikuoti karščiuojantį keliautoją bei sustabdyti jo kelionę. Anot Wael Abu Faor, vienas toks keleivis pristatytas į ligoninę, išgydytas joje ir paleistas namo.
Grėsmė keliautojams
Grįžkime prie grėsmės. Pavojus iškilo ne tik žmonės, gyvenantiems tame regione, bet ir kitiems asmenims. Pavyzdžiui, milijonams musulmonų piligrimų, kasmet atvykstančių į Saudo Arabiją. Jie keliauja po įvairias musulmoniškas šventas vietas tiek Saudo Arabijoje, tiek aplinkiniuose regionuose, ir grįžta į savo namus.
Štai prieš dvi savaites visuomenės sveikatos specialistai Anglijoje kvietė visus keleivius, keliavusius vienu reisu iš Čikagos per Londoną į Rijadą, pasitikrinti savo sveikatą. Mat vienam keliautojui vėliau diagnozuotas MERS. Apie kelis ligos atvejus pranešta ir Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Tunise, Omane bei JAV, Malaizijoje.
Kelios įdomybės apie MERS
Kai kuriems užsikrėtusiems MERS virusu asmenims nepasireiškė jokie simptomai, bylojantys apie infekciją.
Nors manoma, kad virusas žmonėms perduodamas iš kupranugarių, nei Ligų kontrolės ir prevencijos centras (JAV), nei PSO dar nepatvirtino tokio ryšio.
Manoma, kad virusas plinta per orą arba per kūno skysčius. Dažnai juo užsikrečia asmenys, dirbantys sveikatos apsaugos sektoriuje ir jų šeimos nariai. Ir visa tai – dėl kontakto su sergančiuoju.
Pirmieji ligos atvejai nustatyti 2012 metais Jordanijoje ir Saudo Arabijoje.
Neaišku, kodėl šios virusinės infekcijos atvejų padaugėjo š.m. balandį. Daroma prielaida, jog visa tai dėl padidėjusio žmonių budrumo – dėl simptomų greičiau kreipiamasi į specialistus, virusas greičiau identifikuojamas.
Jei infekcijos forma yra lengva, pacientas izoliuojamas ligoninėje arba namuose. Jei pasidaro sunku kvėpuoti, iš specialaus aparato pacientui tiekiamas deguonis. Taip pat skiriami vaistai nuo karščiavimo.
Vakcinos nėra ir geriausiu atveju ji būtų sukurta per trejus metus.
Liga pavojingesnė vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat tiems, kurie serga tokiomis lėtinėmis ligomis, kaip diabetas ar širdies ir kraujagyslių ligos.
Manoma, kad pacientą ištinka mirtis, kai deguonis nebegali praeiti iš plaučių į kraują.
Gera žinia ta, kad seniau ligos simptomai buvo rimtesni, mirštamumas didesnis. Dabar infekcija lengviau kontroliuojama, žmogus turi didesnę tikimybę pasveikti.
Lietuva ir pasaulis. Rekomendacijos
Apie susiklosčiusią padėtį pasiteiravome Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistės Simonos Žukauskaitės nuomonės. Mus domino, ar yra bent kokia galimybė virusui patekti į Lietuvą. Taip pat – ar, ULAC turimais duomenimis, įvairios pasaulio ir pavienių valstybių institucijos turėtų sunerimti ir imtis kokių neatidėliotinų veiksmų.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės, už Arabijos pusiasalio ribų iš viso užregistruota 20 MERS-CoV (MERS koronaviruso) sukeltos infekcijos atvejų: Jungtinėje Karalystėje (4), Prancūzijoje (2), Tunise (3), Vokietijoje (2), JAV (3), Italijoje (1), Malaizijoje (1), Filipinuose (1), Graikijoje (1), Olandijoje (2). Beveik visi asmenys, kuriems buvo patvirtinta MERS-CoV sukelta liga, lankėsi ar gyveno Artimųjų Rytų šalyse. Prancūzijoje, Tunise ir JK užregistruoti susirgimai MERS-CoV infekcija tarp asmenų, kurie nebuvo Artimuosiuose Rytuose, tačiau turėjo glaudų sąlytį su sergančiuoju (įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojus).
„Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, galima įvežtinė MERS-CoV infekcija, todėl visiems asmenims, keliaujantiems į Artimųjų Rytų šalis, patartina laikytis tinkamos asmens higienos: dažnai plauti rankas, vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis, gyvūnais ir jų atliekomis. Patariama nevartoti blogai termiškai apdoroto maisto, neplautų vaisių ir daržovių, gėrimų, pagamintų iš nekokybiško vandens. Asmenys, grįžę iš Arabijos pusiasalio ir aplinkinių jo šalių, privalo stebėti savo sveikatą 14 dienų. Jei per šį laikotarpį asmuo sukarščiuoja, pradeda kosėti ir dusti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus ir pranešti apie buvusią kelionę.
Lietuvos sveikatos priežiūros institucijos yra informuotos apie situaciją dėl MERS-CoV Artimuosiuose Rytuose. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms rekomenduojama vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtomis rekomendacijomis dėl MERS-CoV infekcijos nustatymo, infekcijos kontrolės sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.“
Specialistės teigimu, „PSO, Europos Komisija ir kitos sveikatos priežiūros institucijos nuolat teikia įvairaus pobūdžio rekomendacijas, susijusias su MERS-CoV valdymu. Penktojo Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių Ekstremalių situacijų komiteto susitikimo metu dėl MERS-CoV PSO ir ES šalims buvo rekomenduota teikti informaciją apie MERS-CoV visuomenei, sveikatos priežiūros darbuotojams. Taip pat toliau vykdyti įvairius tyrimus, siekiant geriau suprasti viruso epidemiologiją ir geriausias ligos kontrolės priemones, sustiprinti tarpsektorinį įvairių žinybų bendradarbiavimą šiuo klausimu ir kt.“
Šaltiniai
https://www.cdc.gov/coronavirus/mers/index.html?s_cid=cdc_homepage_feature_001
https://www.who.int/csr/don/2013_12_27/en/