Meditacija gerina dirgliosios žarnos sindromo simptomus

Meditacijos forma, kuri angliškai vadinama mindfulnes training (lietuviškai – dėmesingumo ar įsisąmininimo praktika) lengvina simptomus žmonėms, kurie serga dirgliosios žarnos sindromu.

 Šiaurės Karolinos (JAV) tyrinėtojų grupė ( S. Gaylord ir kt.) aštuonias savaites stebėjo  75 moteris, kurių amžiaus vidurkis – 43 metai.

 Pusė tyrimo dalyvių dalyvavo meditacijos programoje pagal Kabat-Zinn mindfulness training metodiką.  Jos esmė – atsiribojimas nuo praeities problemų, nerimo dėl ateities pamiršimas ir susikoncentravimas ties dabarties akimirka. Kitoms tyrimo dalyvėms buvo taikomos bendros palaikymo ir švietimo programos.

 Dirgliosios žarnos simptomų intensyvumas vertintas pagal  specialią skalę, apskaičiuojant simptomų išreikštumo indeksą. Po aštuonių savaičių šis indeksas meditacijos grupėje sumažėjo 38,2 proc, įprastinio gydymo grupėje – 11,8  proc. Meditacijos grupėje pacientams palengvėjo pagrindiniai dirgliosios žarnos sindromo simptomai - pilvo skausmai, vidurių pūtimas. Taip pat gerokai pagerėjo jų gyvenimo kokybė.

 Tyrimo autoriai mano, jog nuolatinis galvojimas apie tai, kas įvyko praeityje arba kas gali atsitikti ateityje, sunkina dirgliosios žarnos simptomus.

 Dirgli žarna-dirglus kūnas-dirglios smegenys

 Gydytojas gastroenterologas Žilvinas Šukys paaiškino, jog dirgliosios žarnos sindromas yra nervinės reguliacijos žarnyno sutrikimas, pasireiškiantis sutrikusia motorika ir sekrecija.

 „Yra sakoma: „Dirgli žarna - dirglus kūnas - dirglios smegenys“. Jei spazmuoja išilginį raumenį – žmogus paviduriuoja, jei skersinį  – užkietėja viduriai. Gali būti mišrus variantas. Dirgliosios žarnos sindromas paplitęs ekonomiškai išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse tarp jaunų ir vidutinio  amžiaus žmonių, ypač moterų (santykis Europoje - 7 moterys ir 1 vyras), ir tų sindromų vis daugėja.  Manoma, jį sukelia nervų sistemos sutrikimas, nerimas, neurozė, depresija,  panikos atakos. Gali būti išorinės priežastys – sindromą provokuoja tam tikri maisto produktai.  Todėl pirmiausia reikia pasižiūrėti, ar žmogus neturi nervinių problemų, ar tai nėra depresijos, nerimo išraiška.  Todėl jūsų minėta meditacija ar hipnozė gali būti viena iš gydymo grandžių“, - su tyrimo išvadomis sutinka Ž. Šukys.        

Dirgliosios žarnos sindromas nėra pavojingas sveikatai, bet blogina gyvenimo kokybę, kai kuriems jį patiriantiems žmonėms atsiranda vėžio baimė.

 Išsiaiškinus, kas sindromą provokuoja, taikomas kompleksinis gydymas, į kurį įeina ir psichoterapija.  

 Medituojantieji beveik neserga

 „Žmogaus emocijos ir mintys veikia kūną, keičia jo biologiją, chemines reakcijas. Baimės dažnai paveikia sąnarius; dažnai kelių sąnarius. Jie maudžia, atsiranda uždegimai. Mintys, kad kitas negeras, gali įžeisti, užgauti, užkrėsti, blokuos rankų ir jų pirštų sąnarius ir jie pradės skaudėti. Pyktis, susierzinimas, pagieža ar jų užslopinimas dažniausiai persiduoda į virškinamąjį traktą. Visos mintys, dėl kurių mumyse gimsta panašios emocijos ir jausmai, kenkia virškinimui, kuria sąlygas atsirasti opoms skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje, kitose žarnyno vietose ar kilti dirgliosios žarnos sindromui. Meditatoriai transformuoja neigiamas emocijas ir mintis į pozityvias ir neutralias ir dėl to panašiomis ligomis beveik

neserga. Nebent nesugeba transformuoti ar polinkis sirgti tokiomis ligomis stipriai persiduoda per paveldimumą“, - sako meditacijos mokytojas dr. Mečislovas Vrubliauskas.

 Žinomos dvi pagrindinės meditacijos rūšys, - paaiškino M. Vrubliauskas. „Viena koncentracijos, kita gilesnė - atsipalaidavimo meditacija. Koncentracijos meditacijoje naudojama daugiau impulso, jėgos, todėl ją lengviau justi, praktikuoti. Koncentracijos meditacija primena veiksmą, gydymą, vaistų vartojimą, chirurginę operaciją. Atsipalaidavimo meditacija panašesnė į poilsį, patį gijimą, augimą, pačią evoliuciją. Įvairios meditacijos gali būti naudojamos gydymui ir jį lengvins, greitins. Taip sveikatinančiai veikia ir Kabat-Zinn dėmesio koncentracijos meditacija. Koncentracijos meditacija gerina proto būklę, atitraukia jį nuo alinančių poveikių, įtampų, ramina, atpalaiduoja, kaip ir ėjimas, judėjimas ar mankšta. Protą seka kūnas. Tai lyg išėjimas iš užterštos patalpos ar gamtos į švarią, higienišką ir buvimas joje.“

 Vakaruose, - teigia meditacijos mokytojas, -  dauguma žmonių medituoja koncentracijos meditacijas, nes jos akivaizdesnės, juntamesnės.

 „Didžioji vakariečių dauguma gali medituoti koncentracijos meditacijas ir taip pagerinti savo gyvenimo kokybę. Pagal apklausas ir internetinių svetainių lankomumą, Lietuvoje koncentracijos meditacijomis domisi ir jas šiek tiek praktikuoja nuo kelių iki keliolikos procentų gyventojų“, - sako M. Vrubliauskas.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis

 Gaylord S, et al "Therapeutic impact of mindfulness meditation on irritable bowel syndrome (IBS): results of a randomized controlled trial" DDW 2011; Abstract 219.