Medikė perspėja: pavasarinis sindromas gali būti pavojingas sveikatai

Esant šaltiems ir darganotiems orams, žmonės dažnai skundžiasi jaučiamu fiziniu išsekimu, bendra apatija, dirglumu bei vis kamuojančia nuotaikų kaita. Tai dažniausiai pasikartojančios problemos, kurios gali ne juokais apsunkinti veržlaus, šiuolaikinio žmogaus kasdienybę. Numojus ranka į šiuos ir panašius simptomus, galima net susirgti sunkiomis ligomis.

Reklama

Pavasarinis nuovargio sindromas

Šiuolaikinis žmogus tiek yra pripratęs prie nuolatinio bėgimo, skubėjimo, kad net nepastebi, kiek jam tai gali atsieiti visose gyvenimo srityse – siekis per trumpesnį laiką padaryti kuo daugiau gali paveikti jo sveikatą, asmeninius santykius bei karjerą. Nuolatinis lėkimas nuo vienos finišo linijos iki kitos tikrai nestiprina sveikatos, bet atvirkščiai – kelia stresą bei nuovargį.

„Nuovargis kiekvienam gali pasireikšti skirtingai, tačiau tai yra ženklas, kad metas imtis rimtų priemonių, norint apsaugoti savo organizmą nuo pervargimo arba net išsekimo. Šią būseną rodo bendras silpnumas, dėmesio koncentracijos stoka, nenoras dirbti arba net keltis iš lovos, padidėjęs irzlumas, užmaršumas, neaktyvumas, miego problemos, galvos ar raumenų skausmai, raumenų jėgos sumažėjimas. Šie požymiai ilgainiui gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių ligų simptomais, medžiagų apykaitos sutrikimais, odos problemomis“, – vardija medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Ji pastebi ir tai, jog net ir jausdamas pagrindinius nuovargio simptomus, dažnas žmogus tiesiog juos ignoruoja ir pas specialistus nesikreipia, tačiau tai gali sukelti rimtų padarinių.

Būtina išsiaiškinti, kas už to slypi

Gydytoja K. Lebedevaitė atkreipia dėmesį, kad kartais nuovargis gali būti pagrindinis ir vienintelis simptomas, kuris išduoda rimtesnių ligų požymius: „Nuovargis gali nurodyti onkologines, hematologines, lėtines plaučių ligas, širdies ir kraujagyslių sutrikimus, endokrininius metabolinius sutrikimus, virškinimo sistemos ligas, psichikos ir kitas problemas“, – aiškina K. Lebedevaitė.

Medikė sako, kad pacientai dažnai šiuos simptomus sieja su per didelių reikalavimų sau kėlimu, per dideliu darbo krūviu, poilsio stoka, nuolatine įtampa, mažesniu aktyvumu žiemos metu. Ji taip pat priduria, jog gyventojai dažniausiai susimąsto per vėlai, tada, kai per daug užduočių turintis mūsų centrinis kompiuteris – smegenys – pradeda siųsti signalus sulėtėti.

Nuovargio prevencija

Šeimos gydytoja sako, kad norint išvengti nuovargio labai svarbu tinkamai maitintis, išsimiegoti, pakankamai rūpintis savo fiziniu aktyvumu. Reikėtų nepamiršti pailsėti, mėgautis laisvalaikio veikla, asmeniniais santykiais. Taip pat rekomenduoja išmokti planuoti savo dienotvarkę taip, kad ši nebūtų perkrauta, kitaip sakant, rasti darbo ir poilsio režimo pusiausvyrą.

K. Lebedevaitė taip pat priduria, kad lengviausias būdas išsiaiškinti ir nustatyti varginančių simptomų priežastį yra atlikti specialius kraujo tyrimus.

„Kraujo tyrimai, apimantys feritino, geležies, kortizolio, vitamino D, vitamino B12, laisvo tiroksino, tireotropinio hormono, gliukozės, C reaktyvaus baltymo ištyrimus padeda tiksliai išsiaiškinti, kokių medžiagų organizmui trūksta“, – sako K. Lebedevaitė.

Atlikus specialius tyrimus ir turint rezultatus, žmogus gali matyti realią situaciją ir pats reguliuoti vartojamų vitaminų kiekį. Tačiau, jei silpnumas ir kiti negalavimo požymiai neišnyksta net ir po papildų vartojimo, patariama nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus, kurie patars ir paskirs jums tinkamą gydymo metodą.