Ligos, kurių laikas neįveikė: skaudžios stabligės ir difterijos pamokos

Neseniai pasibaigusi Pasaulinė imunizacijos savaitė vėl priminė apie vakcinų svarbą ir paskatino diskusijas visuomenėje. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje užfiksuotas mirtinas stabligės atvejis, o Latvijoje nuo difterijos pernai mirė ketverių metų berniukas. Nors daugeliui atrodo, kad tokios ligos jau praeitis, specialistai įspėja – šios infekcijos niekur nedingo ir vis dar kelia realią grėsmę, ypač tiems, kurie pamiršta pasiskiepyti pakartotinai.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, tiek stabligė, tiek difterija yra ligos, kurios dažnai „pasinaudoja“ žmonių abejingumu ir klaidingu saugumo jausmu.

„Kai kalbame apie prevenciją, dažnai girdime apie tymus, kokliušą ar gripą, bet stabligė ir difterija lieka šešėlyje. Deja, jos sugrįžta skaudžiausiu būdu – per mirtinus atvejus“, – sako D. Razmuvienė.

Skaičiai, kurie verčia susimąstyti

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinacija per pastaruosius 50 metų išgelbėjo daugiau nei 154 milijonus gyvybių, iš kurių net du trečdaliai – vaikų. Tačiau vakcinacijos apimtys vis dar nepasiekia rekomenduojamų lygių. Europa susiduria su vadinamuoju vakcinacijos nuovargiu – visuomenės dalis nebeskuba rūpintis skiepais, manydama, kad pavojus atitolęs.

„Lietuvoje ši tendencija taip pat jaučiama – 2024 metais užfiksuoti net trys stabligės atvejai, iš kurių vienas baigėsi mirtimi. Difterijos atvejis Latvijoje dar kartą priminė, kad šios infekcijos vis dar kelia pavojų mūsų regione. Skaudžių netekčių būtų buvę galima išvengti, jei žmonės būtų pasiskiepiję arba laiku atlikę palaikomąją vakcinos dozę, – pažymi epidemiologė.

Stabligė: kai pavojus slypi kasdienybėje

Stabligės bakterijos – nematomos, bet pavojingos. Jos gyvena dirvoje, ant rūdžių, todėl bet koks įbrėžimas ar žaizda gali tapti vartais į pavojingą infekciją. Liga pasižymi raumenų spazmais, surakintu žandikauliu, kvėpavimo sutrikimais ir gali labai greitai baigtis mirtimi.

„Dažniausiai žmonės galvoja, kad stabligė gresia tik tiems, kurie dirba žemės ūkio darbus. Tačiau realybėje užsikrėsti galima ir paprastoje buityje – pakanka mažo įdrėskimo, per kurį patenka stabligės bakterijų sporos, sukeldamos ligą. Jos atsparios aplinkos veiksniams ir dirvožemyje gali išlikti keletą metų“, – aiškina D. Razmuvienė.

Vaikai nuo stabligės, kokliušo ir difterijos pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami nuo 2 mėnesių iki 16 metų amžiaus. Suaugusiesiems, siekiant išlaikyti imunitetą, rekomenduojama šiuos skiepus kartoti kas 10 metų. Lietuvoje 25 metų ir vyresni asmenys gali nemokamai atsinaujinti apsaugą nuo stabligės ir difterijos.

„Persirgus šiomis ligomis natūralus imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepijimasis išlieka būtina apsaugos priemone. Didžiausia rizika susirgti stablige kyla tiems, kurie niekada nesiskiepijo, buvo paskiepyti nepilnai arba negavo palaikomųjų vakcinos dozių. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys – pernai nuo stabligės miręs asmuo priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus grupei“, – atkreipia dėmesį epidemiologė.

Difterija: liga, kuri smogia netikėtai

Difterija plinta oro lašeliniu būdu ir gali sukelti kvėpavimo takų nepraeinamumą dėl atsirandančių apnašų (plėvių) ant ryklės, tonzilių, gomurio, taip pat širdies bei nervų sistemos pažeidimus. Nors vaikystėje daugelis buvo paskiepyti, suaugus imunitetas silpnėja. Latvijoje užfiksuotas neskiepyto vaiko mirties atvejis parodė, kaip greitai ši liga gali progresuoti.

„Difterija yra itin klastinga, nes pradžioje ji gali atrodyti kaip paprastas gerklės skausmas. Tačiau vos per kelias dienas situacija tampa kritinė“, – pažymi D. Razmuvienė.

Pernai Lietuvoje nebuvo fiksuota difterijos atvejų, tačiau Europoje per pastaruosius metus jų registruota keli šimtai.

„Valstybinės sienos mūsų nuo virusų ir bakterijų tikrai neapsaugos, tai gali padaryti tik vakcina. Latvijoje – pernai, kitąmet gali būti ir Lietuvoje. Imunizacija – tai ne tik asmeninė apsauga, bet ir būdas apsaugoti aplinkinius“, – teigia NVSC atstovė.

Pavojus, kurio galima išvengti

D. Razmuvienė pastebi, kad vis dar dažnai susiduriama su nuostaba, kai žmonės sužino, jog reikalinga revakcinaciją arba palaikomoji vakcinos dozė nuo tam tikrų ligų. Nors gyvename laikais, kai vakcinos yra prieinamos ir efektyvios, abejingumas arba žinių stoka tampa didžiausiu rizikos veiksniu.

„Mes galime kontroliuoti tokias ligas kaip stabligė ar difterija. Tačiau tam reikia vieno paprasto veiksmo – neužmiršti, kad imunitetas po vakcinacijos nėra amžinas“, – užbaigia ekspertė.