Medikai pasisakė už socialinį dialogą ir atsakingą požiūrį sprendžiant nevaisingumo klausimus

Lietuvos akušeriai ginekologai ir endokrinologai mokslinėje praktinėje konferencijoje kartu su medicinos profesionalais iš Europos pasisakė už socialinį dialogą ir glaudų medikų bendradarbiavimą, sprendžiant moterų reprodukcinės ir vaisiaus sveikatos problemas, diskutavo apie naujausius mokslinius tyrimus, kurie skirti saugesniam ir efektyvesniam pagalbiniam apvaisinimui.

 Endokrinologai pabrėžia, kad vis dažniau moterys susiduria su galimybės pastoti sunkumais dėl skydliaukės ligų. Šios ligos moteris kamuoja 4 kartus dažniau nei vyrus; daugėja nėščiųjų, sergančių cukriniu diabetu – šiuo metu ši liga diagnozuojama apie 3 proc. besilaukiančiųjų. Akušerių ginekologų ir endokrinologų bendradarbiavimas, konsultuojant ligonį ir diagnozuojant ligą yra itin svarbus. „Daugelis ligų prasideda ne suaugusiojo žmogaus laikotarpyje, ne vaikystėje, o vaisiaus vystymosi pradžioje ar dar anksčiau – pastojimo metu arba net prieš pastojimą. Todėl reikalingas integruotas įvairių sričių gydytojų profesionalų požiūris į žmogų, jo sveikatą, kad jam dar iki moters pastojimo būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos būti sveiku“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Endokrinologijos instituto vadovė prof. Rasa Verkauskienė.

Kalbant apie moters reprodukcinę sveikatą, ypač daug problemų nulemia įstatymų bazė: pagalbinio apvaisinimo gydymo metodai nekompensuojami, nevaisingumo gydymu užsiima tik privačiai dirbantys medikai. „Nors medicinos profesionalai yra pasiruošę socialiniam dialogui ir siekia aktualias problemas nagrinėti ir spręsti, ne tik privačiame, bet ir visuomeniniame bei akademiniame lygmenyje, mūsų šalyje dar trūksta teisinio sureguliavimo, politinės valios ir sprendimo“, – konferencijos metu teigė LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė.

Pasaulinėje praktikoje pagalbinis apvaisinimas itin pažengęs – jau gerai žinoma, kas yra efektyvu ir saugu. „Remiantis skandinavų patirtimi, aišku, kad geriausia pagalbinio apvaisinimo metu į gimdą perkelti tik vieną embrioną – tai pats saugiausias metodas, padedantis susilaukti sveiko vaiko. Į moters įsčias du kartus perkėlus po vieną embrioną (pirmajam neįsitvirtinus, į gimdą perkeliamas antrasis) galutinis rezultatas bus toks pat, kaip iškart perkeliant du embrionus. Tačiau bus išvengta daugiavaisio nėštumo, kuris kelia didelę riziką tiek moteriai, tiek vaisiams“, – teigė savo žiniomis konferencijoje dalinęsis nevaisingumo specialistas iš Škotijos prof. Allanas Templetonas.

Skandinavijos šalyse nebėra daugiavaisių nėštumų, nulemtų pagalbinio apvaisinimo. Perkeliant tik vieną embrioną išvengiama daugiavaisio nėštumo komplikacijų, vaiko raidos sutrikimų ir su tuo susijusių išlaidų. Kai nevaisingumo gydymas nėra kompensuojamas, dažnai siekiantieji tapti tėvais vienos procedūros metu nori perkelti kuo daugiau embrionų. Tačiau tuomet didėja ir tikimybė susilaukti dvynukų, trynukų, kurie dažnai yra neišnešiojami, gimsta per anksti, yra apsigimimų rizikos grupėje.

Šalyse, remiančiose vieno embriono perkėlimą į gimdą pagalbinio apvaisinimo metu, komplikacijų pasitaiko daug rečiau. Dėl to, pasak profesoriaus A. Templetono, efektyviam nevaisingumo gydymui svarbu turėti ne tik gerą medikų komandą, bet ir galimybę jiems dirbti profesionaliai: turi būti sudarytos sąlygos ir embrionų užšaldymui, siekiant nepakenkti moters sveikatai. Šalims būtina peržiūrėti savąsias nevaisingumo gydymo programas, apibrėžti įstatymus, kad gydymas būtų saugesnis, efektyvesnis ir prieinamesnis.

Kauno klinikų informacija