Širdies nepakankamumas: kaip atpažinti pirmuosius ženklus ir kodėl svarbu jų neignoruoti

Širdis – tai variklis, kuris be perstojo tiekia gyvybiškai svarbų deguonimi prisotintą kraują visam organizmui. Tačiau ką daryti, kai šis variklis ima strigti ir nebespėja atlikti savo darbo? Būtent apie tai – apie širdies nepakankamumą – pasakoja klinikos „Nefrida“ gydytojas kardiologas dr. Arūnas Maksvytis.

„Nors ši būklė dažnai painiojama su kitomis širdies ligomis ar ignoruojama dėl mažai išreikštų simptomų, tai – rimta ir lėtinė problema, kuri be tinkamo gydymo gali smarkiai komplikuotis“, – įspėja specialistas ir dalijasi svarbiausia informacija apie širdies nepakankamumo priežastis, simptomus, gydymo galimybes bei dažniausiai pacientų daromas klaidas.

Kas yra širdies nepakankamumas ir kuo ši būklė skiriasi nuo kitų širdies ligų?

Širdies nepakankamumas – tai lėtinė būklė, kai dėl tam tikros priežasties, kuri iš pradžių galėjo būti sunkiai identifikuojama, širdis ilgainiui nebedirba taip, kaip turėtų ir nepajėgia išpumpuoti tiek kraujo, kad patenkintų organizmo poreikius. Ši būklė neatsiranda staiga – tai daugelio kitų širdies ligų galutinė fazė, jų pasekmė. Širdies nepakankamumą būtų galima sulyginti su kito organo, pavyzdžiui, inkstų, kepenų, arba kvėpavimo nepakankamumu – išnykus organo funkcijai, gyvybę gelbsti tik pakaitinė terapija (dializė, dirbtinis kvėpavimas ar kt.) arba organo persodinimas.

Kai širdis neišpumpuoja tiek kraujo, kiek reikia organizmui, kraujas pradeda užsistovėti. Galų gale, toli pažengusioje stadijoje, iš kraujo išsiskyręs skystis ima kauptis plaučiuose, pilvo organuose bei ertmėje ar kojų minkštuosiuose audiniuose. Toli pažengusiam širdies nepakankamumui būdingas skysčių susikaupimas organizme.

Kokie pagrindiniai širdies nepakankamumo simptomai ir kada reikėtų sunerimti?

Pats dažniausias ir svarbiausias širdies nepakankamumo simptomas, dėl kurio žmonės dažniausiai kreipiasi į gydytojus, yra dusulys – oro trūkumas. Žmonės skundžiasi, kad eidami ar lipdami laiptais jaučia, kaip pradeda stigti oro. Vienas iš sunkiau atpažįstamų, bet labai svarbių simptomų – naktinis dusulys. Žmogus naktį gali pabusti dėl to, kad jam trūksta oro. Pasėdėjus, atsistojus, pavaikščiojus po kambarį, savijauta pagerėja, tačiau atsigulus dusulys vėl pasikartoja. Svarbu tai, jog pacientai dažnai nepagalvoja, kad apie šį simptomą reikėtų pasakyti gydytojui.

Širdies nepakankamumo požymis taip pat gali būti krūtinės skausmas, ypač jei šią būklę sukelia išeminė širdies liga arba miokardo infarktas. Tokiais atvejais skausmas tampa vienu iš lydinčių simptomų.

Širdies permušimai ir ritmo sutrikimai gali lemti, kad širdies raumuo nebefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Dėl to žmogus greta dusulio dažnai jaučia ir neritmingą širdies plakimą.

Kitas dažnas simptomas – nuovargis ir silpnumas fizinio krūvio metu. Net pradėjus paprastą veiklą – eiti, ką nors nešti ar lipti laiptais – jaučiamas jėgų trūkumas, silpnumas. Šį simptomą žmonės dažnai „nurašo“ amžiui, antsvoriui ar bendrai savijautai, todėl nesikreipia į gydytojus.

Jau minėtas skysčių kaupimasis organizme – dar vienas svarbus širdies nepakankamumo požymis. Jo pradžia gali būti vos pastebima: pavyzdžiui, pamatoma, kad kojinių gumelės giliau įsirėžia į kojas. Tačiau jei kojose arba pilve po šonkaulių lanku jaučiamas tempimo jausmas, tai jau gali būti ženklas, kad organizme dėl nepakankamos širdies veiklos kaupiasi skysčiai.

Apie skysčių kaupimąsi gali įspėti staigus ir nepaaiškinamas svorio augimas. Todėl vienas iš savikontrolės būdų sergantiems lėtiniu širdies nepakankamumu – kasdienis svorio stebėjimas. Jei be aiškios priežasties svoris per parą padidėja 1,5 kg, o per savaitę – 2–3 kg, tai rodo, kad būklė blogėja.

Dar vienas simptomas – dažnas šlapinimasis naktį. Dieną žmogus šlapinasi įprastai, bet naktį tenka keltis ne vieną kartą. Taip atsitinka dėl organizme susikaupusių skysčių persiskirstymo. Tarp kitų galimų simptomų – varginantis sausas kosulys, išpūstas, kietas pilvas, ypač jei viršutinėje pilvo dalyje jaučiamas tempimas ar spaudimas.

Visi šie simptomai – nuo dusulio iki šlapinimosi ar pojūčių pilve – yra svarbūs signalai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Jei kažkas kelia nerimą, o priežastys neaiškios – būtina pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu. Tai padės laiku pastebėti ligą ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Svarbu žinoti, kad širdies nepakankamumas gali būti diagnozuotas net kai žmogus dar nejaučia jokių simptomų. Tikrinantis profilaktiškai ir atliekant širdies ultragarsinį tyrimą, gali būti nustatyta, kad širdies raumuo jau nusilpęs ir laikas imtis priemonių, padedančių išvengti ligos progresavimo. Todėl ypač svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, dalyvauti valstybės finansuojamose prevencinėse širdies ir kraujagyslių ligų programose, taip pat svarbu pasitikrinti vyresniems nei 60–65 metų arba sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip aukštas kraujospūdis ar cukrinis diabetas.

Kokios dažniausios priežastys lemia širdies nepakankamumo išsivystymą?

Širdies nepakankamumo išsivystymą lemia įvairios širdies ligos. Dažniausiai – koronarinė širdies liga. Jei žmogus patyrė miokardo infarktą, net ir atstačius kraujagyslių praeinamumą širdies raumuo gali būti pažeistas, o tai gali lemti širdies nepakankamumo vystymąsi. Kita gan dažna priežastis – širdies raumens liga (kardiomiopatija), kuri gali būti paveldėta ar atsirasti persirgus virusinėmis ligomis, tokiomis kaip gripas ir kt. Prie priežasčių taip pat priskiriamos įgimtos širdies ydos, kurios dažniausiai diagnozuojamos dar vaikystėje. Paminėtinos ir ilgainiui širdies nepakankamumą sukeliančios širdies vožtuvų ligos.

Didelę įtaką širdies nepakankamumo išsivystymui turi cukrinis diabetas ir padidėjęs kraujospūdis. Deja, neretai pasitaiko, kai žmogus žinodamas, kad jo kraujospūdis padidėjęs, nevartoja paskirtų vaistų, nes jam atrodo, jog jaučiasi gerai. Svarbu žinoti, kad net jei nejaučiama diskomforto, ilgainiui padidėjęs kraujo spaudimas palaipsniui silpnina širdies raumenį, o tai ir lemia širdies nepakankamumo vystymąsi. Todėl, norint atitolinti šią būklę, gydytojo paskirtų vaistų vartojimas yra būtinas. Vartoti vaistus svarbu ir esant širdies ritmo sutrikimams, permušimams, prieširdžių virpėjimui – jų ignoravimas taip pat didina komplikacijų riziką.

Dar vienas svarbus veiksnys – nutukimas. Jei kūno masės indeksas (KMI) viršija 30, net sveika širdis gali tapti nepakankama. Normali širdis gali „aptarnauti“ tik tam tikrą kūno masę, o jei ši masė reikšmingai padidėja, širdis turi dirbti daug intensyviau. Siekiant patenkinti padidėjusius organizmo poreikius, įsijungia hormoninė aktyvacija, didėja širdies susitraukimų jėga. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas raumuo, širdis dėl pertempimo ir nuovargio gali nusilpti. Širdžiai taip pat kenkia rūkymas, alkoholio vartojimas.

Ne mažiau svarbus faktorius – priešvėžinis gydymas, ypač chemoterapija, kuri visais atvejais daro neigiamą poveikį širdies raumeniui. Dėl to neseniai atsirado nauja medicinos sritis – kardioonkologija. Jos tikslas – užtikrinti, kad skiriant vaistus nuo vėžio, būtų įvertinta žmogaus širdies būklė ir nustatyta, ar širdis nėra jau pažeista. Tai yra labai svarbu, nes padeda išvengti papildomos širdies pažaidos gydymo metu.

Kaip diagnozuojamas širdies nepakankamumas?

Vienas svarbiausių dalykų – išsamus pokalbis apie paciento gyvenimo būdą, simptomus, mitybą, vartojamus vaistus, lėtines ar onkologines ligas.

Taip pat atliekami elektrokardiograma (EKG), širdies echoskopija, krūtinės ląstos rentgenograma, įvairūs kraujo tyrimai. Kartais prireikia sudėtingesnių tyrimų – juos paskiria gydytojas kardiologas, atsižvelgdamas į paciento situaciją.

Kokios yra šiuolaikinės gydymo galimybės? Ar širdies nepakankamumas gali būti visiškai išgydytas?

Deja, visiškai išgydyti širdies nepakankamumo šiuo metu negalime. Gydymo tikslas – kiek įmanoma sulėtinti ligos progresavimą ir atitolinti jos vėlyvąsias stadijas, kai gydymo galimybės tampa labai ribotos arba jų išvis nelieka.

Svarbu pažymėti, kad šiuolaikinės medicinos galimybės – tiek medikamentinės, tiek instrumentinės – yra gerokai didesnės, lyginant su tomis, kurios buvo prieinamos prieš kelis dešimtmečius. Vaistų pasirinkimas gerokai išsiplėtė, atsiranda naujų veiksmingų preparatų. Kiekvienoje ligos stadijoje taikomi skirtingi medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo būdai, priklausantys nuo konkrečios paciento būklės. Tačiau gydymo efektyvumas labai priklauso ne tik nuo teisingai parinktos gydymo strategijos, bet ir nuo paties paciento atsakingo požiūrio.

Lemiamą reikšmę turi tai, kaip pacientas supranta savo ligos mastą, kiek rimtai vertina gydytojo nurodymus ir kaip jų laikosi. Jeigu širdies nepakankamumas nustatomas I–II stadijoje, simptomų dar nėra daug, tačiau pacientas atsakingai žiūri į savo būklę ir ją koreguoja – ligos progresavimas atitolinamas. Tokiu atveju žmogus gali dar ilgai komfortiškai gyventi, išvengdamas sunkių komplikacijų.

Ar svarbus paciento gyvenimo būdas šios ligos valdyme?

Gyvenimo būdas – vienas svarbiausių veiksnių. Pradinėse stadijose svarbus reguliarus fizinis aktyvumas (pvz., kasdienis vaikščiojimas), kraujospūdžio kontrolė. Progresuojant ligai skiriami vaistai, kuriuos būtina vartoti pagal gydytojo paskyrimą.

Jeigu pacientas serga ir kitomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, inkstų ar skydliaukės ligos, jų kontrolė taip pat yra neatsiejama nuo sėkmingo širdies nepakankamumo valdymo. Deja, pacientai neretai linkę „gudrauti“. Pavyzdžiui, kai kurie vengia vartoti šlapimą varančius vaistus, nes dažnas ėjimas į tualetą kelia diskomfortą. Tačiau neretai tai baigiasi tuo, kad pradeda tinti visas kūnas ir žmogus atsiduria ligoninėje. Supratimas, kad paskirtų vaistų vartojimas yra būtinas, – ypač svarbus.

Jei sunku vaikščioti, reikia stengtis tai daryti pasitelkus pagalbines priemones – pavyzdžiui, vaikštynę. Svarbiausia – nepasiduoti ir laikytis gydytojo nurodymų, net jei tai reikalauja pastangų.

Kokį vaidmenį atlieka paciento savikontrolė ir kokios priemonės gali padėti ją užtikrinti kasdienėje rutinoje?

Savikontrolė yra labai svarbi šios būklės valdymui. Siekiant padėti pacientams geriau sekti savo būklę, išleisti dienoraščiai, kuriuos galima gauti iš gydytojo kardiologo. Juose pateiktos rekomendacijos, ką reikia stebėti, kaip užsirašyti duomenis, kokius kasdienius tikslus pasiekti. Tai padeda pacientams aktyviau dalyvauti gydymo procese.

Kraujo spaudimą ir pulsą būtina matuoti kasdien, o kai kuriais atvejais – net du kartus per dieną. Kai žmogus registruoja šiuos duomenis, gydytojui daug lengviau įvertinti jo būklės pokyčius: ar ji stabili, ar gydymas veiksmingas, ar simptomai stiprėja.

Taip pat labai svarbus kūno svorio stebėjimas. Pacientas turėtų svertis kiekvieną rytą tuo pačiu metu – atsikėlęs, po rytinio tualeto, dar nevalgęs. Tokia rutina leidžia fiksuoti realius svorio pokyčius. Jei svoris ima didėti, tai gali būti ženklas, kad kaupiasi skysčiai – į tai būtina reaguoti.

Dar viena savikontrolės priemonė – fizinio aktyvumo sekimas. Tam galima naudoti įvairius prietaisus: išmaniuosius laikrodžius, telefonus. Jie fiksuoja žingsnius, atstumus, aktyvumo laiką. Reguliarus aktyvumo lygio pokyčių stebėjimas padeda įvertinti, ar būklė neblogėja. Pavyzdžiui, jei žmogus buvo įpratęs nueiti tam tikrą skaičių žingsnių per dieną, bet staiga šis skaičius sumažėja – tai gali būti pirmas signalas, kad kažkas negerai.

Rekomenduojamų žingsnių skaičius priklauso nuo paciento būklės ir ligos stadijos. Širdies nepakankamumas yra kaip aisbergas – nuo beveik nepastebimų simptomų iki būklės, kai net perėjimas per kambarį tampa iššūkiu. Todėl viskas turi būti individualiai aptarta su gydytoju.

Kardiologas yra specialistas, kuris padeda spręsti visus šiuos klausimus, tačiau galutinis rezultatas labai priklauso nuo paties paciento. Tai, kaip jis laikysis nurodymų, kiek supranta savo ligą ir jos valdymo principus, tiesiogiai lemia gydymo sėkmę. Be paciento įsitraukimo efektyvaus gydymo pasiekti neįmanoma.

Su kokiais mitais ar klaidingais įsitikinimais apie širdies nepakankamumą dažniausiai susiduriate?

Dažniausia klaida – simptomų ignoravimas. Daugelis linkę savo būklę aiškinti stresu, nuovargiu, antsvoriu ar lėta medžiagų apykaita. Kitaip tariant, dažnai bėgama nuo sprendimo, bandant situaciją užmaskuoti ar imituoti, kad viskas yra gerai. Tuo tarpu žmogus, turintis sveikatos problemą, turi ją priimti, įsisąmoninti ir pradėti valdyti, o ne neigti ir atidėlioti jos sprendimą.

Gan dažna situacija – kai pacientai patys sau nustato diagnozes, klausia patarimų kaimyno ar artimųjų, bet nesikreipia į specialistus. Deja, tokia taktika dažnai baigiasi ligos progresavimu.

Ką patartumėte žmogui, sergančiam širdies nepakankamumu?

Patarimas paprastas, bet labai svarbus – neignoruokite problemos. Jei širdies nepakankamumas nustatomas anksti, jį galima efektyviai valdyti ir net sustabdyti. Tačiau jei žmogus vengia gydymo, ignoruoja simptomus ir nesilaiko nurodymų, ateityje net ir intensyvus gydymas gali nebepadėti. Todėl būtina laikytis gydytojo paskyrimų, reguliariai tikrintis sveikatą ir aktyviai dalyvauti gydymo procese.

Siekiant padėti su šia būkle susiduriantiems žmonėms, Lietuvoje jau veikia ir širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose vyksta mokymai, teikiama informacija ir atsakymai į visus rūpimus klausimus.