Mažieji melagiai pranašesni už nemeluojančiuosius. Kuo?

Kad ir kaip mylime savo vaikus, kad ir kaip jais rūpinamės ir stengiamės dėl jų ateities, vienas dalykas mus, tėvus, tikrai išmuša iš vėžių. Ogi melas. Rodos, niekada nemokėm nieko nedoro, netinkamo, niekada nepadėjome pamatų mažoms suktoms apgavystėms, bet štai prieš mus stovi mūsų atžala ir nesikuklindamas pila melą į akis.

Reklama

Šiuolaikinėje visuomenėje, gausėjant objektyvių tyrimų, aišku, kad vaikų baudimas prie nieko gero nepriveda. Netgi nustatyta, kad vaikų baudimas už melą verčia vaikus dar daugiau meluoti. Tad tėvai susiduria su problema, ką daryti. Meluoti – blogai, bausti – dar blogiau. Ir nors mes auksinio varianto, ką daryti, nepasiūlysime, norime jums pakelti nuotaiką ir atskleisti, kad mažas nekaltas vaikiškas melas turi kitą, šviesesnę, pusę. Juolab tai patvirtina ir naujas mokslinis tyrimas.

Šefildo universitete (Jungtinė Karalystė) nustatyta, kad tie vaikai, kurie turi geresnę atmintį, sparčiau viską prisimena ir išmoksta, taip pat yra ir geresni melagiai. Taigi, jei auginate vaiką, kuris linkęs meluoti, galite pasidžiaugti bent tuo, jog jis turi puikią atmintį bei geresnius samprotavimo įgūdžius.

Tyrimas buvo atliekamas su septynmečiais. Tyrinėjama jų geba prisiminti ištartus žodžius (vadinamąją verbalinę atmintį) ir parodytus paveikslėlius (vadinamąją vizualinę atmintį). Taip pat vaikams buvo įduotas žaidimas, o šalia padėti užversti atsakymai. Užverstų atsakymų vaikams nebuvo leista pažiūrėti. Tyrimo metu vaikus sekė slapta kamera ir tyrimo asistentai, tačiau tam tikru momentu vaikai buvo paliekami vieni ir paslapčia stebimi jų veiksmai.

Vėliau vaikų buvo klausinėjama apie žaidimą ir atliktą atminties tyrimą bei stebima, kurie vaikai meluoja, kurie išlieka sąžiningi. Kas nustatyta? Ogi kad mažieji melagėliai, kurie sukčiavo atlikdami užduotį, bet neprisipažino, pasižymėjo geresne verbaline atmintimi. Vizualinė atmintis stipriai nesiskyrė. Tai įrodė, kad mažieji melagiai turi puikią atmintį ir kad meluojant vizualinė atmintis neturi tokios didelės įtakos kaip verbalinė.

Nustatyta, kad suaugusieji gali meluoti kas penktame savo socialiniame bendravime, trunkančiame ilgiau nei dešimt minučių.

Mokslininkai teigia, kad jiems taip pat smalsu, kada vaikas pirmą kartą pameluoja ir kokiomis aplinkybėmis jis tai padaro, kas tai paskatina. Tikimasi mokslinius darbus atlikti ir šia tema.

Šaltinis:

Journal of Experimental Child Psychology. 2015.