Hipertenzijos kontrolė aktuali bent pusei Lietuvos gyventojų

Lietuvos hipertenzijos ir kardiologų draugijos bei Šeimos gydytojų kolegija pristatė nacionalinį tarpinstitucinį projektą „Misija 75/28“. Projektu siekiama stiprinti miokardo infarkto, širdies nepakankamumo, insulto ir inkstų nepakankamumo prevenciją, gerinti gydymo tikslų pasiekimus ir užtikrinti tinkamą paskirtų vaistų vartojimą. 

Naujausiais duomenimis, daugiau nei kas antras (54 proc.) 30–79 metų Lietuvos gyventojas turi padidėjusį kraujospūdį.

Pasak gydytojų, jei būtų laikomasi gydymo režimo ir vartojama viena tabletė hipertenzijai kontroliuoti, galima išvengti iki 28 tūkst. priešlaikinių mirčių.

„Rytinis Europos flangas yra tamsiai raudonas – tai reiškia, kad sergamumas ir mirštamumas nuo širdies kraujagyslių ligų mūsų regione yra pats didžiausias. Jis viršija 600 gyvybių 100 tūkst. gyventojų“, – teigia Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Tomas Lapinskas.

Hipertenzijos kontrolei gerinti sukurta tarpinstitucinė „Misija 75/28“. Tikimasi, ji pagerins hipertenzijos kontrolę ir sumažins mirčių nuo širdies ir kraujagyslių negalavimų sukeltų ligų.

Pirmame projekto etape dalyvauja 8 Lietuvos gydymo įstaigos.

Pasak projekte dalyvaujančios Šeškinės poliklinikos vadovo Mindaugo Sinkevičiaus, pradėjus projektą peržiūrėti duomenys apie pacientus: „Apie 20 tūkst. pacientų diagnozuota hipertenzinė liga. Apie 60 proc. turi kontroliuojamą kraujospūdį. Taigi problema nemaža, nekontroliuojantys ligos, arba proc. pacientų, turi didesnę riziką patirti širdies infarktą ar insultą, apskritai jų prastesnė gyvenimo kokybė“.

Misijos tikslai – didinti kraujospūdžio kontrolės žinomumą, supratimą, kaip vartoti vaistus ir siekti, kad iki 2028 metų 75 proc. projekte dalyvaujančių įstaigų pacientų kontroliuotų kraujospūdį.

Kasdien matuoti kraujospūdį

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė Jolita Badarienė pažymi, kad viena iš sėkmingos hipertenzijos kontrolės sąlygų – nuosekliai matuoti kraujospūdį.

„Kraujo spaudimą galima pasimatuoti namuose, aparatai tikrai yra prieinami. Taip pat galima vaistinėse ir gydytojo kabinete. Siektina, kad pirmas rezultatas būtų žemiau 140/90. Geriausia orientuotis į 120–129/80, – pažymi J. Badarienė. – Jei nustatomas padidėjęs kraujo spaudimas, labai svarbu vartoti vaistus. Hipertenzija yra lėtinė liga, kuri lieka su pacientu visam gyvenimui. Bet ją galima kontroliuoti vaistais“.

Pasak gydytojos, verta prisiminti ir sveikos gyvensenos įpročius: vartoti mažiau druskos, daugiau judėti, būti fiziškai aktyviam, stebėti kūno svorį, mažiau streso ir miegoti bent 7–8 val.

T. Lapinskas priduria, jog norint teisingai pamatuoti kraujo spaudimą namuose būtina laikytis kelių taisyklių:

• nematuoti tik parėjus iš lauko;
• kelioms minutėms nurimti, pailsėti, atsipalaiduoti;
• teisingai atsisėsti.

Hipertenzijos diagnostiką stabdo įsisenėję mitai

Gydytojas-nefrologas ir vienas iš projekto iniciatorių Marius Miglinas pabrėžia, kad inkstai ir kraujospūdis yra glaudžiai susiję. Blogai kontroliuojamas spaudimas pažeidžia inkstų kraujagysles, o pažeisti inkstai dar labiau kelia spaudimą.

Hipertenzinė nefropatija yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės patenka į dializę. Tyliąja žudike vadinama arterinė hipertenzija dažnai veikia be akivaizdžių simptomų.

„Žmonės pasitiki subjektyvia savijauta, o ne objektyviais skaičiais. Tačiau gera savijauta ir normalus kraujospūdis toli gražu nėra tas pats. Daugelis pacientų pirmą kartą sužino apie aukštą spaudimą tik kai įvyksta komplikacija. Reguliariai matuoti kraujospūdį taip pat svarbu, kaip ir dantis valyti“, – sako M. Miglinas.

Dar vienas aukšto kraujospūdžio diagnostiką stabdantis veiksnys – vienkartinio matavimo spąstai.

„Matavimas gydytojo kabinete dažnai būna netikslus dėl vadinamojo balto chalato efekto arba, atvirkščiai, namuose spaudimas būna gerokai aukštesnis. Todėl auksinis standartas turėtų tapti ne vienkartinis, o 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžiostebėjimas (AKSM) ir namų matavimų dienynas. Šios priemonės leidžia pamatyti tikrąjį vaizdą ir dienos metu, ir naktį, kai spaudimas dažnai būna pavojingai aukštas“, – pažymi gydytojas.

M. Miglinas įsitikinęs, kad reguliarus spaudimo matavimas taip pat turėtų būti skatinamas darbo vietose, kirpyklose, sporto klubuose ir t. t.

„Vienas didžiausių mitų, kad vyresniam žmogui 140/90 – normalu. Nenormalu. Tai yra arterinė hipertenzija, kuri tyliai ardo kraujagysles, širdį ir inkstus. Amžius savaime nėra diagnozė“, – sako M. Miglinas.

Jis akcentuoja, jog kraujospūdžio monitoringas yra tik vienas iš būdų efektyviai kontroliuoti hipertenziją. Opi problema yra vaistų vartojimas. Anot M. Miglino, maždaug pusė pacientų per pirmuosius metus nustoja vartoti vaistus. Gydytojas tai laiko sistemos, kuri nepalaiko žmogaus, rezultatu.

„Vaistų režimas turi būti kuo paprastesnis. Vienoje tabletėje kelios veikliosios medžiagos (fiksuoti deriniai) – ne prabanga, o standartas nuo pat gydymo pradžios. Kuo mažiau tablečių per dieną, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus nepraleis dozės ar nenutrauks. Tyrimai rodo, kad veikliųjų medžiagų deriniai vienoje tabletėje pagerina ilgalaikį gydymą“, – teigia M. Miglinas.