Maudyklose knibžda ligų sukėlėjų

Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, tačiau joje maudytis galima pernelyg nesibaiminant susirgti užkrečiamosiomis ligomis. Higienos specialistų teigimu, net tada, kai pajūryje knibždėte knibžda poilsiautojų, Baltijos jūros maudyklos išlieka švariausios Lietuvoje.

Reklama

Tiria kas dvi savaites

Šalies maudyklų vandens kokybės tyrimus koordinuoja Vilniuje veikiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC). Būtent į jį suplaukia duomenys iš rajonų savivaldybėse veikiančių visuomenės sveikatos biurų, o pačių maudyklų vandens kokybės tyrimus paprastai atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ekspertai. Specialistai tyrimus visada pradeda likus dviem savaitėms iki maudymosi sezono pradžios. Lietuvoje maudymosi sezonas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15-osios.

Tad jau nuo gegužės 15 d. reguliariai kas dvi savaites oficialiai veikiančiuose šalies paplūdimiuose atliekami vandens kokybės tyrimai.

Maudyklų vandens kokybė tiriama atsižvelgiant į du mikrobiologinius parametrus – žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Būtent šios bakterijos ir parodo, ar vanduo yra užterštas, ar ne. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas paimamas papildomas mėginys, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą. Dar vienas mėginys imamas praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

„Naujausi tyrimų rezultatai visada turi būti skelbiami paplūdimių stenduose“, – patikslino SMLPC Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Gražvydė Norkienė.

Tiesa, kai kuriose savivaldybėse vandens kokybė tiriama ir neoficialiose maudyklose, jei jas yra pamėgę vietos gyventojai. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone stebimos maudyklos nėra oficialiai įteisintos, tačiau jose taip pat atliekami vandens mikrobiologiniai tyrimai. Vien pernai savivaldybės papildomai tyrė 111 rekreacinių zonų. Iš jų 30 atvejų vandens kokybė neatitiko reikalavimų.

Pajūrio paplūdimiai saugiausi

Įdomu tai, kad neretai peikiama Baltijos jūra, pasirodo, yra pati saugiausia vieta maudytis sveikatos požiūriu. Net tada, kai į Palangą suvažiuoja 300–400 tūkst. poilsiautojų ir dalis jų jūroje atlieka gamtinius reikalus, pasigauti užkratą maudantis rizika yra gerokai mažesnė nei ežere ar upėje.

„Vertinant pagal mikrobiologinius parametrus, švariausias vanduo yra pajūrio maudyklose, – pasakojo SMLPC Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja G.Norkienė. – Trumpalaikė tarša dažniausiai nustatoma upėse (30 proc.), kiek rečiau – tvenkiniuose (26 proc.) ir ežeruose (17 proc.).“

Yra ir kita priežastis, dėl kurios Baltijos jūroje rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis yra mažesnė nei maudantis gėlame vandenyje – fekalinių koliformų bakterijos druskingame vandenyje tiesiog žūsta. Jos geriau jaučiasi gėlame vandenyje, nes jame ilgiau išlieka gyvybingos.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2013 m. ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų, kurias susirgę asmenys sietų su maudymusi Baltijos jūroje, neužregistruota.

Šiemet tik vieną kartą bendrame Palangos paplūdimyje ir paplūdimyje ties Rąžės upės žiotimis buvo užfiksuota padidėjusi Baltijos jūros tarša. Liepos 2 dieną, kai buvo paimti šie mėginiai, Palangą nuplovė smarki liūtis. Tuomet nešvarumai (žarninių enterokokų kolonijos buvo 1,4 karto gausesnės) iš paplūdimių ir Rąžės upės pateko į jūrą.

Žmonėms trūksta kultūros

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad gamtos reikalų atlikimas jūroje ar kituose vandens telkiniuose anaiptol nėra pateisinamas.

„Šlapinimasis vandenyje, pirmiausia, rodo žmonių kultūros stoką. Kartu su šlapimu į vandenį gali patekti žmogaus organizmo medžiagų apykaitos produktų ir įvairių mikroorganizmų“, – įspėja Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja Dalija Stasiuvienė.

Gurkštelėjus tokio vandens galima susirgti ūmiomis žarnyno infekcinėmis ligomis. Fekalinių koliformų bakterijomis užterštas vanduo gali sukelti ir šlapimo pūslės uždegimą, įvairias odos alergijas, akių uždegimą ir pūliavimą. Jei maudomasi su kontaktiniais lęšiais, infekcinės ligos gali komplikuotis sunkiais akių ragenos uždegimais.

„Nuomonė, kad žmonėms atliekant gamtinius reikalus vandenyje jo užterštumas bakterijomis padidėja, yra teisinga, todėl gamtinius reikalus visi maudyklų lankytojai turi atlikti tik tam skirtose vietose, tualetuose“, – sako Kauno miesto Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė Giedrė Rondamanskienė. Be kita ko, šiaurinėje Ispanijos pakrantėje mokslininkai tyrė, kokią įtaką jūros užterštumui turi padidėjęs poilsiautojų skaičius. Buvo nustatyta, kad vandens kokybė išties pablogėdavo. Beveik 40 proc. mėginių rodė didesnį negu 100 kvs/100 ml fekalinių streptokokų kiekį.

Po liūčių geriau nesimaudyti

Visų vandens telkinių tarša padidėja po smarkių liūčių, nes su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvulių, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – mikrobai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas.

Po liūčių įvairių teršalų patenka ir į lietaus kanalizacijos sistemas, o iš jų keliauja į upes ir ežerus. „Kai būna smarkios liūtys, maudytis patartina praėjus bent jau 24 valandoms nuo jų pabaigos“, – pataria Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Daina Juršytė.

Maži vaikai, pagyvenę žmonės, turintieji silpną imunitetą, sergantieji alerginėmis ar odos ligomis turėtų būti nesimaudyti ir žydinčiame vandenyje.

Per karščius paspartėja bakterijų dauginimasis vandenyje, vanduo nespėja išsivalyti – į vandenį išskiriama toksiškų ir pavojingų žmogaus sveikatai medžiagų apykaitos produktų. Taip nuo liepos pradžios vanduo jau „žydi“ populiariausiose Kauno maudyklose. Vandens kokybė dėl „žydėjimo“ pablogėjo Kauno marių I ir II paplūdimiuose, todėl ten maudytis nepatartina.

Ligas platina ir gyvūnai

Dar viena priežastis, didinanti vandens taršą, – begalinė žmonių meilė savo augintiniams. Nors paplūdimių prieigose poilsiautojus pasitinka įspėjamieji ženklai, draudžiantys šiose vietose vedžioti šunis, daugelis keturkojų šeimininkų šias taisykles ignoruoja.

„Šunys, kaip ir žmonės, gali sirgti salmonelioze, kampilobakteroze, jersinioze,  platinti šių ligų sukėlėjus su fekalijomis“, – teigia Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja D. Stasiuvienė.

Kai kurių gyvūnų (žuvėdrų, žąsų, ančių, bebrų ir kt.) parazitai, su išmatomis pakliuvę į vandenį, žmonėms gali sukelti odos uždegimą, nes parazitų tarpinės vystymosi formos prasiskverbia į odą. „Valstiečių laikraštis“ apklausė apie 20 visuomenės sveikatos biurų, teiraudamasis, kokia vandens kokybė šią vasarą yra jų teritorijoje esančiose maudyklose. Jonavos rajone visos maudyklos yra saugios maudytis. Vilniaus rajone problemų irgi nėra, nors pačioje sostinėje, Žirmūnų paplūdimyje prie Neries, vieną kartą jau užfiksuota didesnė vandens tarša.

Panevėžyje poilsiautojams, besiilsintiems Parko paplūdimyje prie Nevėžio, derėtų būti atsargesniems, nes iš iki šiol atliktų 6 tyrimų net keturiais atvejais vanduo neatitiko higienos normų reikalavimų.

„Šioje maudykloje nustatyta daugiau nei norma žarninių enterokokų bei žarninių lazdelių. Visos kitos maudyklos saugios“, – paiškino Panevėžio visuomenės sveikatos biuro specialistė Indrė Čaikinienė. Kaišiadorių r. vertėtų aplenkti Kiemelių ežerą, o Raseinių r., ties Partikais – saugotis Dubysos upės. Tačiau ne visada duomenys apie vandens kokybę būna patikimi. Pavyzdžiui, Utenos rajone yra 186 ežerai, 12 upių ir upelių. Savivaldybė čia stebi 35 poilsiavietes. Alaušo, Tauragno, Dauniškio, Vyžuonėlio ežerų ir Klovinių tvenkinio vanduo tiriamas kas dvi savaites, o kitų 30 telkinių vanduo tiriamas tik po 2 kartus per visą maudymosi sezoną.Taigi, jei nežinote, kokia yra vandens telkinio kokybė, geriau nesimaudykite, o jei jau nusprendėte pasiturkšti, tuomet tokiame vandenyje bent jau nenardykite.

Gediminas Stanišauskas,

valstietis.lt