Virškinimo problemos vasarą lydį dažną atostogautoją: vargina pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, skrandžio skausmai, rėmuo ar kiti diskomfortą keliantys simptomai. Tokius negalavimus dažniausiai lemia neapdairumas.
Kas dažniausiai sutrikdo virškinimą?
„Grilinant maistą pasitaiko, kad per trumpai jį kepame ir tenka ragauti pusžalį patiekalą arba atvirkščiai – perkepame ir valgome suanglėjusį. Negana to, jei karštą dieną marinuotą mėsą laikome ne šaltkrepšyje, ji gana greitai gali sugesti. Tokiais atvejais nevirškinimo jausmas, sunkumas skrandyje ar raugėjimas – mažiausia, kas gali atsitikti. Neretai pasitaiko apsinuodijimo ar infekcijų atvejų, kada pacientą lydį pykinimas, vėmimas, kūno skausmai, viduriavimas, pakyla kūno temperatūra ar pasireiškia kiti simptomai“, – sako „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.
Jis primena, kad virškinimo problemų gali sukelti ir netinkamai nuplaunami vaisiai, uogos ar daržovės. Reikia atkreipti dėmesį, kad perkant šias gėrybes turguje ar parduotuvėje, jas liečia ir kiti žmonės, produktai taip pat gali turėti pesticidų ar nitratų pėdsakų. Net ir ragaujant vaisius ar uogas tiesiai nuo krūmo ar medžio, ant jų paviršių gali būti dulkių, žemių, parazitų ar vabzdžių kiaušinėlių.
„Visas sodo ir daržo gėrybes, net jei jas planuojame nulupti ar plika akimi nematome nešvarumų, vis tiek reikia plauti po tekančiu, vėsiu vandeniu. Geriau netgi keletą minučių pamirkyti vandenyje ir perplauti. Žarnyno infekcijos dėl prastai nuplauto vasaros derliaus – gana dažnas reiškinys, kai kuriais atvejais priverčiantis atsidurti ir ligoninėje“, – įvardija vaistininkas.
R. Blynas ragina atkreipti dėmesį ir į suvartojamą alkoholio kiekį, ypač karštesnėmis vasaros dienomis. Bandant atsivėsinti ragaujant alkoholinius gėrimus, kyla ne tik perteklinio suvartojimo ir apsinuodijimo rizika, bet ir dehidratacijos bei elektrolitų disbalanso grėsmė. Vaistininkas pabrėžia, kad karštis ir alkoholis kartu taip pat gerokai apsunkina kepenų darbą.
„Vyraujant karštai oro temperatūrai, organizmas greičiau netenka skysčių, o jie yra būtini tinkamam alkoholio skaidymui kepenyse. Taip kepenys dirba intensyviau, padidėja jų apkrova ir ląstelių pažeidimo rizika. Sulėtėjus detoksikacijos procesams, žmonės greičiau pajunta intoksikacijos simptomus, pagirios būna sunkesnės: kankina raumenų ir galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, kiti virškinimo sutrikimai“, – paaiškina vaistininkas.
Esminės taisyklės, kad jaustumėtės saugiau
Atsižvelgiant į dažniausiai patiriamus su virškinimu susijusius nesklandumus, R. Blynas ragina laikytis tam tikrų taisyklių. Keliaujant į gamtą mėsą ir žuvį iki kepimo laikyti šaltkrepšyje, o išėmus – kuo greičiau gaminti; valgyti reikėtų tik švariu vandeniu (iš vandentiekio ar parduotuvės) nuplautus ir tinkamai apdorotus produktus, – upės ar ežero vanduo netinka.
Taip pat svarbu nepalikti vaisių, daržovių ir mėsos tiesioginėje saulės šviesoje ir visada uždengti maistą, jei jis būna ilgiau nevartojamas ir paliekamas lauke. Karštomis dienomis rekomenduojama visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų, o jei nusprendžiama juos vartoti, tai daryti pailsėjus, geriant daug vandens, ribojant gėrimų kiekį ir dažnį.
„Norint užtikrinti tinkamus virškinimo procesus išvykų į gamtą metu, pravartu pasirūpinti ir atitinkamu vaistinėlės turiniu. Skrandžio sunkumą gali padėti sumažinti virškinimo fermentai, kartu verta turėti ir spazmus atpalaiduojančių preparatų, rėmens simptomus mažinančių preparatų, dujų susikaupimą ir pilvo pūtimą palengvinančių vaistų, taip pat preparatų, mažinančių viduriavimo ir apsinuodijimo simptomus. Planuojantiems vartoti alkoholį patarčiau į vaistinėlę įsidėti ir kepenų fermentų, padėsiančių kepenims su alkoholio toksinų skaidymu“, – rekomendacijomis dalijasi vaistininkas.
Jis priduria, jog nors vasara įprastai siejasi su atsipalaidavimu, atostogomis ir įvairiomis pramogomis, svarbu visais malonumais mėgautis sąmoningai ir atsakingai. Kadangi ne visada galime išvengti įvairių sveikatos problemų, svarbu žinoti, ko imtis, kai jos nutinka.