Maratonas, kurį baigia retas pacientas

Nukentėję nuo prastai ar atmestinai dirbančių medikų ligoniai ar jų artimieji savo interesus gina vis ryžtingiau. Tačiau praktika rodo, kad incidento tyrimas nuo pareiškimo pateikimo datos iki teismo sprendimo trunka vidutiniškai 2–3, o kartais ir daugiau metų. Retas žmogus pajėgia nueiti ilgą kelią teisybės link. Žmonės pavargsta, nusivilia šalyje egzistuojančia teisine sistema ir tiesiog pristinga pinigų nuolatinėms išlaidoms.

Lietuva – ne Amerika

Lietuvoje žmonės, manantys, kad žalą sveikatai patyrė dėl medikų kaltės, įsidrąsina ir vis dažniau kreipiasi į teismus prašydami priteisti įvairių dydžių kompensacijas. „Medicininių bylų Lietuvoje daugėti ėmė nuo 2005–2006 m., – teigė advokatas Arūnas Žlioba, vienas iš nedaugelio teisininkų Lietuvoje, atstovaujančių pacientams, ginantiems savo pažeistas teises. – Tam, manau, nemažai įtakos turėjo plačiai pagarsinta dvynukų nudeginimo Marijampolės ligoninėje byla (2001 m. gimusių kūdikių nugarytės buvo nudegintos šildyklėmis – aut. past.), kurioje tėvų reikalavimu 2004 m. buvo priteista 0,5 mln. Lt žalai atlyginti. Žmonės suprato, kad savo, kaip pacientų, teises galima ir verta ginti.“

Pasak pašnekovo, dažniausiai skundžiamasi dėl pooperacinių gydymo komplikacijų, dėl neteisingo ligos nustatymo ir dėl netinkamo gydymo. Žmonės medikus dažnai mėgsta kaltinti, nežinodami tiesos ir neišsiaiškinę tikrųjų aplinkybių.„Būna ir tokių klientų, kurie nori kelti akivaizdžiai nepagrįstas pretenzijas. Tokiems patariame, kaip kitaip galima spręsti situaciją, kaip neįsivelti į teisines procedūras, nes jos kainuoja, neįsisukti į ambicijų ratą, o ieškoti tiesos“, – sakė A.Žlioba. – Kita vertus, Lietuvoje vis tiek dar per mažai giname savo teisės, esame nepakankamai orūs.“ O štai JAV, Didžiojoje Britanijoje, kur yra prisiekusiųjų teismai ir tam tikri teisiniai sprendimai priimami precedento pavyzdžiu, t. y. atsižvelgiama į tai, kaip anksčiau panašią bylą sprendė kiti teismai, sveikata labai vertinama, tokių bylų iškeliama gerokai daugiau nei Lietuvoje, priteisiamos daug didesnės sumos.

Ilgiausiai trunkanti byla

Tačiau bet kuriuo atveju žalą sveikatai patyrusio ir už tai kompensacijos reikalaujančio žmogaus laukia ilgas kelias. Mūsų šalyje galioja vadinamoji deliktų sistema, kuri reikalauja būtinai įrodyti kaltę per teismines institucijas. Nukentėjęs žmogus privalo pateikti pretenziją nugydžiusiai įstaigai, kurią pasak A.Žliobos, ta įstaiga dažniausiai atmeta net ir esant realių pažeidimų. Tada galima kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ten procesas vyksta apie metus. Jei šios komisijos sprendimas netenkina, galima per mėnesį kreiptis į teismą su ieškiniu.

 Beje, advokatas A.Žlioba pridūrė, kad tikintis, jog patirtą žalą atlygintų draudimo kompanija, jai taip pat reikia pateikti oficialų dokumentą, kuris dažniausiai būna teismo sprendimas. Taigi, tokioms byloms reikia laiko, pinigų ir labai daug kantrybės. Beveik septynerius metus Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo vilnietės Raisos Plotinkovos bylą. Ji 2002 m. palaidojo nuo skrandžio vėžio mirusią seserį, kuriai nebuvo laiku suteiktas pakankamai kvalifikuotas ir rūpestingas gydymas, liga nustatyta pavėluotai. Kai moteris įveikė teismų maratoną, atrodė, kad ji laimėjo mūšį: 2009 m. teismo sprendimu jai turėjo būti sumokėta daugiau

kaip 478 tūkst. Lt kompensacija. Tačiau medikai kreipėsi į Apeliacinį teismą, kuris jų ieškinį atmetė. Bet buvo panaikintas ir R.Plotnikovai palankus sprendimas.

Pasak R.Plotnikovos advokato Ramūno Mikulsko, dabar jo klientės byla jau pasiekė Strasbūrą ir viskas gali užsitęsti dar 3–4 metus. „Lietuvoje nėra normalios institucijos, kuri objektyviai įvertintų medikų klaidas, todėl tokias bylas laimėti beveik neįmanoma“, – pavadinęs Lietuvą „švogerių” kraštu, tvirtino R.Mikulskas. – Be to, tiesiog baigiasi žmonių pinigai, kuriuos jie turi mokėti už įvairias labai brangias ekspertizes.“

Varnas varnui akies nekerta

Gydytojų klaidų klausimus sprendžia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, be kurios sprendimo pacientas negali tiesiai kreiptis į teismą. „Manau, kad tokia egzistuojanti sistema iš esmės yra ydinga, apsunkinanti teisybės paiešką“, – tokia advokato A.Žliobos nuomonė. Pasak jo, įstatymų leidėjų motyvas buvo toks: gal ši komisija padės ginčą išspręsti be teismo. Tačiau jo, kaip advokato, patirtis parodė, kad daugumą sprendimų ši komisija priima medicinos įstaigų naudai, tad nepatenkinti žmonės vis tiek kreipiasi į teismą. „Ar ji gali priimti objektyvius sprendimus, būdama tarsi teisėja savo pačios bylose? – abejojo pašnekovas. – Juk ji turi priteisti atlyginti žalą iš gydymo įstaigų, kurias dotuoja ta pati ministerija. Manau, ši komisija šiuo metu veikia kaip amortizacinė priemonė: dažnai skundai po jos atkrenta, nebepatenka į teismus, nes žmonės pavargsta ieškoti tiesos, nusivilia šalyje egzistuojančia teisine sistema.“

Minėtos komisijos pirmininko Vytauto Šveikausko tvirtinimu, komisija stengiasi, kad sprendimai būtų kuo objektyvesni, juk paciento pareiškimą ir skundžiamos įstaigos atsakymą stengiamasi specialiai siųsti konkrečios medicinos srities specialistams, dirbantiems ne tame pačiame mieste, kur įvyko incidentas. Be to, komisija sprendimą priima tik atsižvelgdama į tų ekspertų išvadas. Tačiau apie tai, kad Lietuva – vis dėlto maža šalis, prasitarė ir V.Šveikauskas.

Žala be kaltės

Net 70 proc. rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ apklausoje, atliktoje 2011 m., dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, kad galiojanti žalos sveikatai atlyginimo per teismus sistema neveikia, yra sudėtinga ir prieinama ne kiekvienam. Pagal dabar galiojantį Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą tikintis kompensacijos, reikia įrodyti, kad pacientui buvo padaryta žala, gydytojas ėmėsi netinkamų veiksmų, nurodyti priežastį, dėl kurios nukentėjo žmogus, ir dar mediko kaltę. Visa tai užtrunka. Todėl, pasak Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistės Vaidos Balčiauskienės, siūloma keisti šio įstatymo 5-ąjį skyrių, kuriame aptariamas žalos be kaltės modelis, kuris nereikalautų įrodyti medicinos darbuotojo kaltės, tačiau nukentėjusiam pacientui būtų sumokėta kompensacija.

Žalos dydį nustatytų nepriklausomi institucijos ekspertai. Jis būtų mažesnis nei ieškinio atveju, tačiau žalos pacientams būtų atlyginama daug paprasčiau ir greičiau. Nauja ir tai, kad numatoma sukurti specialų fondą, iš kurio būtų mokamos kompensacijos pacientams. Žalos atlyginimo be kaltės modelis sėkmingai įgyvendinamas Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Naujoje Zelandijoje, Kanadoje, Australijoje. Manoma, kad įstatymo pataisa Lietuvoje pradės veikti nuo 2014-ųjų. Beje, žalos atlyginimo be kaltės modelį Lietuvos gydytojų sąjunga siūlė įteisinti dar 2007 m.

Skundus priimame...

Nepatenkintiems konkrečios gydymo įstaigos veikla ar mediko darbu galima kreiptis į Valstybinę

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri nuo šių metų sausio 1 d. perėmė Valstybinės medicininio audito inspekcijos funkcijas. Pasak tarnybos specialistės Vaidos Balčiauskienės, per šešis šių metų mėnesius sulaukta 170 pacientų ir jų atstovų kreipimųsi. Tarnyba nustato, ar besiskundžiančiam pacientui iš tiesų buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Gautos išvados gali būti naudojamos teisme kaip įrodymai, kad gydymo įstaiga privalo atlyginti patirtą žalą. Svarbu paminėti tai, kad pati tarnyba neturi kompetencijos atlyginti ar įpareigoti atlyginti pacientams medikų padarytą žalą.

Tačiau svarbiausia šios tarnybos funkcija – stengtis, kad sveikatos priežiūros įstaigose būtų išvengta situacijų, kai nukenčia čia paslaugas gaunantys pacientai. Kaip jai sekasi tai vykdyti, vertinti sunku, nes oficialiame Vaidos Balčiauskienės atsakyme rašoma: „Deja, dėl darbuotojų stokos, didelio darbo krūvio ir sudėtingų tyrimų, kai tenka kreiptis į medikus konsultacijos bei šifruoti medikų įrašus ranka ligos istorijose, kol kas neturime galimybių vykdyti analitinius darbus pacientų skundų pobūdžio ir priežasčių atžvilgiu.“

Nelemtas balandis

JAV per metus dėl medikų klaidų, kurių buvo galima išvengti, miršta beveik 100 tūkst. žmonių ir daugiau nei 1,3 mln. žmonių padaroma žala. Rizika numirti skrendant lėktuvu yra 1 iš 8 mln., o ligoninėje dėl medikų klaidų rizika numirti prilyginama 1 iš 1000. Lietuvoje beveik nėra tokio pobūdžio statistikos, tik žiniasklaida išgarsina pavienes dėl medikų kaltės įvykusias nelaimes. „Nugydė“, „nusikaltimas“, „nubausti“ – tokios antraštės vis dažnesnės spaudos ir interneto puslapiuose.

Šių metų balandį Tauragės ligoninėje dėl apendicito mirė 47 m. moteris, nes medikai, neva, gydė ne jį. Tauragės medikų komisijos nuomone, diagnozė buvo neteisinga. Tą patį mėnesį netekęs dar nė metų nesulaukusio sūnaus, 34-erių kaunietis Egidijus D. yra įsitikinęs, kad Kauno klinikinės ligoninės medikai vaiką pražudė dėl aplaidumo, jam sušvirkštę kitam ligoniui skirtų vaistų. Atlikus du ikiteisminius tyrimus, pagrindinė teisėsaugos versija – ligoninės darbuotojai vis dėlto supainiojo vaistus.

Dabar tyrėjai tikrina savo kolegas, ar jie tinkamai atliko darbą. Po Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atlikto tyrimo paaiškėjo, kad Pakruojo medikai neatliko savo tiesioginių pareigų ir nesuteikė būtinosios pagalbos 82 metų pacientei, kuri balandžio 9 d. mirė greitosios pagalbos automobilyje pakeliui iš Pakruojo į Šiaulių ligoninę. Minėti atvejai – patys skaudžiausi, pasibaigę artimų žmonių mirtimi. Ir jokia piniginė kompensacija, net jei ir bus priteista, negrąžins žmonos, sūnaus, motinos.

Asta Geibūnienė

valstietis.lt