JAV vykdomi naujos vakcinos nuo maliarijos – PfSPZ klinikiniai tyrimai. Pirmasis vakcinos tyrimo etapas parodė, kad vakcina yra saugi, sukelia imuninį atsaką ir gali suteikti 100 proc. apsaugą nuo maliarijos infekcijos sveikiems suaugusiems žmonėms.
Daugėja įvežtinės maliarijos atvejų
PSO duomenimis, 2010 metais pasaulyje maliarija buvo infekuota daugiau nei 200 mln. žmonių, 600 tūkst. nuo jos mirė. Didelę dalį sudarė vaikai, gyvenantys Afrikoje ir Azijoje.
Daugėjant žmonių, vykstančių į tropinius kraštus, didėja galimybė įvežti maliariją į kitas šalis. „Anksčiau į Lietuvą maliarija buvo įvežama tik jūreivių, o pastaraisiais metais daugėja turistų, verslininkų įvežtinės maliarijos atvejų, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) epidemiologinės priežiūros gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė. – 2003-2012 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 36 asmenys, iš kurių 2 žmonės mirė“.
Maliariją sukelia penkios skirtingos pirmuonių Plasmodium padermės. Infekcija pernešama įkandus moteriškos lyties Anopheles genties moskito patelei. Parazitai dauginasi žmogaus raudonuosiuose kraujo kūneliuose, sukelia anemiją ir kitus į gripą panašius simptomus. Taip pat komą ar mirtį.
2003-2012 m. daugiausiai žmonių užsikrėtė Afrikoje – 30, Azijoje – 2, Pietų Amerikoje – 3, nežinoma – 1 atvejis.
Antimaliariniai vaistai – toksiški ir brangūs
ULAC duomenimis, Lietuvoje įvežtinės maliarijos atvejų užregistruojama kasmet. Priežastis – nereguliariai ar visai nenaudojama chemoprofilaktika nuo maliarijos, nepakankama apsauga nuo uodų.
Efektyvios vakcinos nuo maliarijos kol kas nėra. Ankstesni tyrimai parodė, kad įodinis ar poodinis vakcinos vartojimo kelias nėra efektyvus ir imuninio atsako nesukelia. Nuo maliarijos grėsmės bandoma apsisaugoti geriamaisiais antimaliariniais vaistais, kurie yra toksiški ir brangūs. „Plečiantis turizmui, maliarija tampa vis didesniu sunkumu keliautojams. Šiuo metu reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių nuo šios ligos. Bet sunkumų kelia vis didėjantis maliarijos sukėlėjų atsparumas vaistams, todėl kelionės į kai kurias subtropines šalis darosi vis pavojingesnis“, – sakė gydytoja epidemiologė A. Bartulienė.
Vakcinai naudojami gyvi susilpninti parazitai
Vakcina nuo maliarijos – PfSPZ – ypatinga tuo, kad yra intraveninė, o joje naudojami ne parazito proteinai, bet gyvos susilpnintos parazito formos, vadinami sporozoitai.
1970 metais pirmuosius bandymus su vakcina atliko jos kūrėjas Stephen Hoffman. Tobulinti vakciną buvo nelengva, nes vakcinai prireikė didelio kiekio moskitų, kurie turėjo būti steriliai laikomi, maitinami infekuotu krauju, vėliau, siekiant susilpninti gyvus parazitus - švitinami, tačiau nesunaikinami. Vėliau milijardas susilpnintų parazitų (nesubrendusios sporozoito fazės) išgaunami iš apšvitintų moskitų seilių liaukų, išgryninami ir užšaldomi. Tik tokiu būdu paruošta medžiaga buvo galima infekuoti žmones, nesukeliant jiems ligos.
PfSPZ vakcinos perspektyvos
PfSPZ vakcina buvo testuojama I fazės klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 40 suaugusiųjų 20-40 metų savanorių. Vakcina buvo leidžiama į veną, o tiriamieji stebimi.
Panaudojus vakciną nei maliarijos požymių, nei pašalinių reakcijų nebuvo pastebėta. Ateityje bus optimizuojama dozė, skiriamos vakcinos dažnis, vartojančiųjų atranka tiek Afrikoje, JAV, tiek ir ES šalyse.
Vakcinos nekantriai laukia turistai, verslininkai, diplomatai, savanoriai, kariai.
Ką daryti susirgus?
Kadangi užsikrėtus maliarija simptomai ima ryškėti tik po vienos ar net kelių savaičių, todėl po kelionės praėjus net ir daug laiko, reikia informuoti gydytoją, kad lankėtės padidėjusio sergamumo maliarinėje zonoje.
„Maliarija susirgimo pradžioje gali būti panaši į gripą ir kitas peršalimo ligas su būdingu ryškiu prakaitavimu. Sukarščiavus būtina tuojau pat (per 24 val.) kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta ligos diagnozė“, – pataria gydytoja epidemiologė A. Bartulienė.
Šaltinis
Robert A. Seder and others; "Protection Against Malaria by Intravenous Immunization with a Nonreplicating Sporozoite Vaccine"; Science 1241800, Published online 8 August 2013; DOI: 10.1126/science.1241800