Maitinimo krūtimi skatinimas – raktas į žmonijos sveikatos gerinimą

Rugpjūčio 1-7 dienomis daugiau nei 120-yje valstybių minėta Pasaulinė maitinimo krūtimi savaitė (World Breastfeeding Week). Ta proga UNICEF (ang. The United Nations Children's Fund, liet. Jungtinių tautų vaikų fondas) prisijungė prie Pasaulinės maitinimo krūtimi bendruomenės (The Global Breastfeeding Collective), pabrėždamas to svarbą vaikams ir ištisoms tautoms, – rašoma unicef.org.

Reklama

Šia nevyriausybinių organizacijų partneryste siekiama paskatinti problemų sprendimų maitinimo krūtimi srityje progresą. Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimtas 7 veiksmų planas, siekiant, kad kuo daugiau kūdikių būtų maitinami išskirtinai motinos pienu.

Nors žindymas dažnai suvokiamas tik kaip „motinos rūpestis“, iš tiesų pirmiausia reikia išspręsti socialines bei politines problemas, kurios egzistuoja kone visose šalyse. Juk neužtenka vien motinos noro maitinti krūtimi: reikia laiko, vietos bei paramos. Tyrimai rodo, kad jau vien švietimas maitinimo krūtimi klausimais, konsultacijos apie tai, kas paskatina ar slopina laktaciją, padidina žindymo dažnį 90 procentų, motinystės išmokos – daugiau nei 50 procentų. Įsikūrusios bendruomenės tikslas yra užtikrinti visapusišką politinę, teisinę, finansinę ir visuomeninę paramą.

Motinos pienas – tobulai subalansuotas ir gerai pasisavinamas maistas, vienintelis iki 6 mėnesių amžiaus atitinkantis visus kūdikio mitybos poreikius. Jis visapusiškai naudingas ir reikalingas augančiam organizmui.

Bioaktyvūs faktoriai (IgA, laktoferinas, lizocimas, makrofagai, limfocitai etc.), esantys motinos piene, „dirba“ už nebrandžią kūdikio imuninę sistemą ir apsaugo nuo infekcijų. Teigiama, jog maitinant kūdikius motinos pienu būtų galima išvengti maždaug pusės kūdikių viduriavimų atvejų bei trečdalio kvėpavimo takų infekcijų.

Dėl motinos piene esančių polinesočiųjų rūgščių juo maitintų kūdikių regėjimas, psichomotorinis išsivystymas yra geresni, intelekto koeficientas vidutiniškai 3 taškais aukštesnis.

Teigiamas motinos pieno poveikis pastebimas ir vaikui augant: žindytiems vaikams mažesnė alergijos atsiradimo rizika, jie rečiau serga I tipo cukriniu diabetu ar įgyja antsvorio paauglystėje, suaugę yra mažiau linkę sirgti autoimuninėmis ligomis.

Nenuginčijama maitinimo krūtimi nauda ir motinai: ankstyvas kūdikio pridėjimas prie krūties sąlygoja gimdos susitraukimą ir greitesnį grįžimą į vietą (sumažina nukraujavimo tikimybę); žindymas sumažinama krūties vėžio išsivystymo riziką – manoma, kad pagerinus maitinimo krūtimi rodiklius kasmet būtų išvengiama 20000 mirčių nuo šios onkologinės ligos; žindžiusioms moterims osteoporozės tikimybė, sulaukus 65 metų ir daugiau metų, sumažėja 50 procentų. Be to, dažnas žindymas yra natūrali kontracepcijos priemonė bei padeda greičiau numesti nėštumo metu priaugtą svorį.

Pasaulinės maitinimo krūtimi bendruomenės (The Global Breastfeeding Collective) atstovai surinko duomenis iš skirtingų pasaulio šalių ir sukūrė jų „profilius“. Išryškėjus pagrindinėms problemoms, pasiūlytos 7 sprendimų sritys: padidinti pinigines išmokas šeimoms; reguliuoti dirbtinių motinos pieno pakaitalų prekybą; užtikrinti žindymo suderinamumą su darbu; vadovautis „10 žingsnių sėkmingam žindymui“ nurodymais; užtikrinti konsultacijų apie žindymą, laktacijos skatinimą prieinamumą; stiprinti ryšį tarp sveikatos specialistų ir bendruomenės, skatinant žindymą; stebėti taikomų priemonių veiksmingumą. Kiekvienos šalies valdžia skatinama susitelkti ties tomis probleminėmis sritimis, kurios nurodytos jos „profilyje“, ir siekti pagerinti situaciją. Tikimasi, jog vykdant šių 7 veiksmų planą jau 2025 metais bent 50 procentų kūdikių pasaulyje bus maitinami išskirtinai motinos pienu.