Antradienis, 2024.12.03
Reklama

Maistinių skaidulų nauda

2012-07-09 14:33:17

Norint išvengti tokių problemų, kaip pilvo pūtimas ar užkietėję viduriai, geriausia pamažu didinti daug skaidulų turinčių produktų vartojimą.

Redakcijos archyvo nuotr.

Kelių pastarųjų dešimtmečių mokslinių tyrimų duomenimis, norint išvengti tokių problemų, kaip pilvo pūtimas ar užkietėję viduriai, geriausia pamažu didinti daug skaidulų turinčių produktų vartojimą. Maistinės skaidulos (kitaip vadinamos ląsteliena) – tai angliavandeniai, kurių yra augaliniuose produktuose ir kuriuos žmogaus virškinimo trakte skaldo storosios žarnos mikroflora, o ne virškinimo fermentai. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad žmonės jų vartoja nepakankamai. Per parą jų žmogus turėtų gauti apie 25–30 g.

Poveikis sveikatai

Skaidulinės medžiagos palengvina maisto judėjimą virškinamuoju traktu, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją bei gliukozės kiekį kraujyje po valgio. Moksliniais tyrimais įrodytas skaidulinių medžiagų poveikis storosios žarnos vėžio profilaktikai, suvartojus tinkamą jų kiekį mažėja koronarinės širdies ligos, antro tipo cukrinio diabeto rizika. Yra duomenų, kad vartojant skaidulines medžiagas sumažėja krūties vėžio atsiradimo tikimybė moterims pomenopauziniu laikotarpiu.

Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas padeda sulieknėti, nes tokius maisto produktus reikia ilgiau kramtyti, o ilgiau kramtant greičiau pajuntamas sotumas, todėl mažiau suvalgoma. Be to, toks maistas turi mažiau kalorijų nei toks pat kiekis mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto.

Kita vertus, maistinės skaidulos, kaip ir baltymai, angliavandeniai, riebalai, yra energijos šaltinis: 1 g skaidulinių medžiagų suteikia 8 kJ arba 2 kcal energijos.

Maisto produktai, kuriuose yra skaidulinių medžiagų

Pagrindiniai maisto produktai, su kuriais gaunamos skaidulinės medžiagos – daržovės, vaisiai, rupi duona, viso grūdo duonos gaminiai, makaronai, pupelės, avižos. Skaidulinių medžiagų yra ir kituose augaliniuose produktuose, ypač ankštinėse ir kai kuriose kitose daržovėse (morkose, kopūstuose, burokėliuose), vaisiuose ir uogose (juoduosiuose serbentuose, avietėse), riešutuose. Gausu skaidulinių medžiagų yra kviečių, avižų bei miežių sėlenose.

Deja, ne visada žinome apie skaidulinių medžiagų kiekį maisto produktuose, kurių įsigyjame parduotuvėse: tai gali būti paženklinta etiketėje, tačiau neprivaloma.

Užrašu „skaidulinių medžiagų šaltinis“ gali būti ženklinami tik tokie maisto produktai, kurių 100 g yra mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų (arba 100 kcal tenka mažiausiai 1,5 g skaidulinių medžiagų). O tie produktai, kurių 100 g yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų (arba 100 kcal – mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų), gali būti ženklinami užrašu „daug skaidulinių medžiagų“ ar pan.

Jei suvartojama per daug

Tačiau jei skaidulinių medžiagų suvartojama daug (75–80 g per dieną), gali atsirasti pilvo pūtimas ir pilnumo jausmas. Kartais diskomfortą jaučia žmonės, turintys dirgliosios žarnos sindromą ir suvartojantys didelį kiekį skaidulinių medžiagų. Jei skaidulinių medžiagų suvartojama per daug, taip pat gali sutrikti jodo, cinko, magnio ar kalcio pasisavinimas.

Kaip maitintis norint su maistu gauti pakankamą skaidulinių medžiagų kiekį?

Pradėkite dieną pusryčiais, kuriuose daug skaidulinių medžiagų. Pusryčiaujant rekomenduojama gauti apie 5 g skaidulinių medžiagų. Neperdirbti grūdai ir nesijotų miltų duona – geras skaidulinių medžiagų šaltinis. Į rytinę košę galima įdėti kelis arbatinius šaukštelius sėlenų. Pagardinkite pusryčius vaisiais ir uogomis.

Valgydami priešpiečius turėtumėte gauti apie 9 g skaidulinių medžiagų. Tai įgyvendinsite priešpiečiams pasirinkę salotas, keletą vaisių ar javainių.

Jei jūsų pietų lėkštėje pusę maisto kiekio sudarys daržovės, nesunkiai gausite ir likusius 11 g reikalingų skaidulinių medžiagų.

Mitybos racioną taip pat praturtinsite skaidulinėmis medžiagomis, jei vakarienei ir užkandžiams pasirinksite vaisių, daržovių ar sumuštinį su viso grūdo duona.

Vita Gapšytė,

 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vyr. specialistė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Atšalus orams suskaudo dantį? Gydytoja odontologė atskleidė, kaip to išvengti
Temperatūros stulpeliui krentant žemyn, dažnas susiduria ne tik su susilpnėjusiu imunitetu ir dėl to padažnėjusiomis lig...
Kodėl narkozės metu žmogus nejaučia skausmo?
Chirurginės operacijos ir medicininės procedūros gali būti atliekamos tiek su nejautra, tiek be jos. Kai nejautra reikal...
 Klausos negalia: kokią pagalbą garantuoja privalomasis sveikatos draudimas?
Gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną. Šį kartą ligonių kasos ypatingą dėmesį skiria žmonėms...
Trys dažniausios nelaimės namuose: kaip turėtume elgtis kiekvienos jų atveju?
Nors namai įprastai siejasi su saugumo jausmu, maždaug trečdalis nelaimingų atsitikimų įvyksta būtent namuose. Dažniausi...
Imuniteto stiprinimas be vaistų: kasdieniai patarimai
Natūralus imuniteto stiprinimas be vaistų tampa vienu efektyviausių būdų palaikyti gerą sveikatą kasdien. Šiame straipsn...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų