Skubioji pagalba skirta gyvybei pavojingoms būklėms

Nors vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis ir aktyvesniu poilsiu, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriuje tai – vienas intensyviausių laikotarpių metuose, kai pacientų skaičiai pasiekia rekordines apimtis. 

Nuo pat birželio pradžios Skubiosios pagalbos skyriuje kasdien apsilanko vidutiniškai apie 320 pacientų per parą, būna, kai paros pacientų srautas siekia beveik 400. Esant tokiam krūviui, tenka įvertinti ir suteikti pagalbą šimtams skirtingo sudėtingumo pacientų – nuo gyvybei pavojingų būklių iki sveikatos klausimų, kuriuos galima spręsti pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje arba planine tvarka. Medikai primena, kad Skubiosios pagalbos skyrius skirtas situacijoms, kai reikalinga neatidėliotina pagalba, o tinkamas paslaugos pasirinkimas padeda užtikrinti greitesnę pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

„Skubiosios pagalbos skyriuje kasdien susiduriame su labai skirtingomis situacijomis. Vieni pacientai atvyksta dėl sunkių traumų, ūmių ligų ar būklių, kai kiekviena minutė yra svarbi. Kiti kreipiasi dėl sveikatos problemų, kurios nėra skubios ir galėtų būti išspręstos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Mūsų tikslas – kad kiekvienas žmogus gautų reikalingą pagalbą kuo greičiau, tačiau labai svarbu, kad skubios pagalbos ištekliai pirmiausia būtų prieinami tiems, kuriems jų reikia nedelsiant“, – sako Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.

Šiuo metu ypač didelis krūvis tenka traumatologijos, terapijos ir chirurgijos grandims. Pasitaiko pamainų, kai traumatologai per parą priima daugiau kaip 170 pacientų, terapijos profilio gydytojai – iki 100 pacientų, o chirurgo apžiūros laukia beveik 70 žmonių. Intensyviausiomis dienomis Skubiosios pagalbos skyriuje po naują pacientą registruojama kas 3–4 minutes. Didžiajai daliai pacientų atliekami diagnostiniai tyrimai, todėl darbo apimtys išauga ir ligoninės radiologijos specialistams, kurie per parą atlieka vidutiniškai po 320 rentgenologinių tyrimų ir 120 kompiuterinės tomografijos tyrimų.

„Kai per parą sulaukiame kelių šimtų pacientų, kiekvienas papildomas apsilankymas prisideda prie bendro laukimo laiko, todėl jis neišvengiamai ilgėja. Norime pacientų paprašyti supratingumo – atvykus į Skubiosios pagalbos skyrių tenka palaukti ne todėl, kad medikai nedirba, o todėl, kad pirmiausia pagalba teikiama tiems pacientams, kurių būklė yra sudėtingesnė“, – teigia skyriaus vadovas.

Skubiosios pagalbos skyriuje pacientai vertinami pagal būklės sunkumą, o ne pagal atvykimo ar laukimo laiką. Tai reiškia, kad pacientas, atvykęs vėliau, gali būti apžiūrėtas anksčiau, jei jo sveikatos sutrikimas yra pavojingesnis. Sudėtingiausios būklės pacientai, atitinkantys 1-ąją būtinosios pagalbos teikimo kategoriją, priimami nedelsiant, 2-osios kategorijos pacientai – per 10 min., 3-osios kategorijos – per 1 val., 4-osios – per 2 val., o ne dėl būtinosios pagalbos atvykę 5-osios kategorijos pacientai turi būti apžiūrėti per 24 val.

P. Uksas taip pat atkreipia dėmesį, kad augant pacientų srautams ir darbo intensyvumui, didėja ir emocinė įtampa.

„Suprantame, kad laukti, kai žmogus nerimauja dėl savo arba artimojo sveikatos, nėra lengva. Tačiau tuo metu mūsų darbuotojai dirba itin intensyviai, priima sudėtingus sprendimus ir deda visas pastangas, kad kiekvienam pacientui būtų suteikta reikiama pagalba. Todėl tikimės pacientų ir jų artimųjų kantrybės, pagarbaus ir konstruktyvaus bendravimo, kuris padeda mums išlaikyti susikaupimą ir užtikrinti saugią pagalbą“, – pabrėžia RVUL Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas.

Pasak jo, pacientų pasirinkimą vykti tiesiai į ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių dažnai lemia ir platesnės sveikatos sistemos aplinkybės – ne visada pavyksta greitai patekti pas šeimos gydytoją ar specialistą, nes poliklinikose taip pat prasideda atostogų metas arba nėra reikiamų gydytojų.

„Nesiekiame atgrasyti žmones nuo kreipimosi pagalbos. Priešingai, norime padėti suprasti, kurioje vietoje konkrečioje situacijoje pagalba bus suteikta tinkamiausiai ir greičiausiai, nes mūsų Skubiosios pagalbos skyrius pats vienas negali išspręsti paslaugų prieinamumo klausimų visame regione, – sako P. Uksas. – Nuoširdžiai apmaudu matyti pacientus, kurie dėl didžiulių srautų priimamajame priversti laukti ne vieną valandą. Žmogus reikiamą pagalbą turėtų gautų laiku ir ten, kur ji gali būti suteikta efektyviausiai.“

Esant ne gyvybei pavojingiems sveikatos sutrikimams pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Ne darbo metu galima kreiptis į budinčias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas arba konsultuotis telefonu su Greitosios medicinos pagalbos tarnybos specialistais numeriu 113, kurie padės įvertinti situaciją ir patars, kur kreiptis.

Skubiosios pagalbos skyrius nėra skirtas lėtinių ligų diagnostikai, planiniam ištyrimui ar ilgalaikio gydymo plano sudarymui. Šie klausimai sprendžiami šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto konsultacijų metu. Skubiosios pagalbos skyriuje pirmiausia vertinamos ir gydomos ūmios, neatidėliotinos būklės, todėl atvykus dėl planinio pobūdžio sveikatos problemų nebus galima gauti tokios konsultacijos, kokia teikiama poliklinikoje. Kitaip tariant, kreipimasis į Skubiosios pagalbos skyrių nepakeičia planinės konsultacijos ir nesutrumpina laukimo eilės pas gydytoją specialistą.

Į Skubiosios pagalbos skyrių rekomenduojama kreiptis, kai:

• staiga smarkiai pablogėja sveikatos būklė;
• kyla grėsmė gyvybei ar svarbioms organizmo funkcijoms;
• patiriama sunki trauma;
• atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, sąmonės sutrikimas, gausus kraujavimas ar kiti ūmūs simptomai.

„Mūsų žinutė paprasta – mes visada pasirengę padėti. Tačiau kiekvienam pacientui svarbu pasirinkti efektyviausią pagalbos kelią. Tinkama pagalba tinkamu laiku reiškia, kad skubiosios medicinos ištekliai turi būti naudojami ten, kur jų labiausiai reikia. Taip mes galime greičiau padėti tiems, kuriems pagalbos reikia čia ir dabar“, – pabrėžia Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas P. Uksas.